Per kelis naujosios kadencijos darbo mėnesius buvo linksniuojama G.Kildišienės, K.Pūko, M.Basčio pavardės. Prie jų prieš kelias dienas prisidėjo ir G.Steponavičius.
Skandalų aplink Seimą daugiau, nei reikia
VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio komandoje dirbantis politologas Algis Krupavičius sako, kad visos istorijos yra gana skirtingos. „Skandalų aplink Seimą yra daugiau, nei reikia. Visi jie kyla su atskirais Seimo nariais. Ir gerokai dažniau į juos patenka Seimo senbuviai. Jų yra daugiau, nei naujokų. Istorijos yra ganėtinai skirtingos“, - teigia politologas.
Politologas pažymi Gretos Kildišienės istoriją, kurioje dėl praeities, ir dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto dėl iš „Agrokoncernas“ nuomojamo automobilio skandalo įtakos, pasitraukė iš Seimo pati.
Algis Krupavičius kiek kitaip vertina naujausią G.Steponavičiaus istoriją. „Gintaras Steponavičius ir jo istorija su „MG Baltic“ yra tęstinis dalykas, beveik tampantis Darbo partijos byla numeris 2. Tik jau linksniuojamas Liberalų sąjūdis. Ir kas ką bešnekėtų, vis tiek tas pėdsakas yra labai stiprus. Politikų sąrašas, kuris gali nukentėti dėl šių ryšių dar gali pildytis. Ir jau net ir konservatoriais. Tais keliais, kurie jau buvo STT apklausti. Ir greitu metu šitos istorijos pabaigos tikrai nebus“, - prognozuoja politologas.
„Tokių istorijų kaip K.Pūko Lietuvoje dar nebuvo. Manau, kad jo atvejus yra santykiniai paprasčiausias ir tiek jis, tiek Seimas turės priimti sprendimus. Ji yra gerokai užgožta kitų įvykių: tiek to paties Steponavičiaus, tiek i Mindaugo Basčio“, - vertina ekspertas.
Politologas taip pat prognozuoja, kad visa socialdemokrato Mindaugo Basčio istorija pasibaigs apkaltos komisija. Tačiau taip pat įžvelgia ir ryšių su Rolando Pakso skandalu. „Mindaugas Bastys yra labai įdomus atvejis dėl įvairių priežasčių. Komitetas paskelbė savo verdiktą, VSD papildė išvadas taip pat. Bet kas krenta į akis, tai kad jo atveju retorika pradeda priminti R.Pakso prezidentinį skandalą, kuri baigėsi apkalta. Žinoma, M.Bastys ginasi visiškai kitaip, jis ieško sprendimų teisėsaugos institucijose. Kol kas atrodo, kad yra didelė tikimybė, jog bus sukuriama apkaltos komisija. Ir byla bus toliau analizuojama ir aiškinamasi“, - pasakoja A.Krupavičius.
Lūkesčiai yra išaugę
Politologas taip pat primena, kad naujos kadencijos Seimui buvo keliami itin aukšti reikalavimai. „Nereikia klausti, kaip atrodo Seimas su tokiais nariais. Reikia klausti, kaip atrodo rinkėjai, kurie už tokius politikus balsuoja. Bet visgi, tokių Seimo narių nėra daug, jų yra keli. Bendrai, po Seimo rinkimų, pasitikėjimas šia institucija yra nežymiai, bet išaugęs. Lūkesčiai taip pat yra išaugęs. Taip, skandalų yra, atskiri Seimo nariai yra įsipainioję į skirtingas istorijas. Kita vertus, bendras pasitikėjimas Seimu tikrai yra žemas, bet vilčių teikia, kad Seimo vadovai yra nėra vertinami nepalankiai“, - tv3.lt naujienų portalui sako politologas.
Dėsningumo nėra
Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga teigia, kad politinių skandalų šleifas yra būtent tai, ką išsirinko Lietuvos rinkėjai. „Visa situacija sako, kad buvę pažadai, kad pavyks pataisyti Seimo autoritetą visuomenės akyse, nebus įgyvendinami. Žinoma, čia priklauso ne tik nuo valdančiųjų, tų, kurie tai žadėjo, jie visi priklauso įvairioms Seimo frakcijoms. Belieka tik atsidūsti ir pasakyti, kad Seimas yra toks, kokį žmonės išsirinko. Ir turbūt toks, kokia yra Lietuva“, - teigia S.Spurga.
Visgi, S.Spurga teigia, kad jokio dėsningumo šiame politinių skandalų sąraše jis nemato. „Žvelgiu į šitą sąrašą ir nematau jokio dėsningumo. Kad būtų tik nauji Seimo nariai, ar viena frakcija. Tai visos situacijos yra labai skirtingos, istorijos iki galo neišsirutuliojusios. Aš vis dėl to manau, kad mes labai atkreipiame dėmesį į tokius dalykus, skandalus labai mėgstame. Manau, kad čia yra per daug sureikšminta. Taip, tai yra negerai, bet tikrai ne pasaulio pabaiga. Žinoma, geriau būtų, jei partijos atsakingiau tuos savo žmones rinktųsi. Bet sakyti, kad jie yra labai blogi, tai negalima“, - tv3.lt naujienų portalui sako politikos apžvalgininkas.
Nevykstant tikriems darbams, domimės skandalus
Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga primena, kad demokratinė santvarka yra nulemta būtent tokiems procesams. „Tai yra šalutinis demokratijos poveikis. Mes labai idealizuojame demokratiją, kad ji yra labai gera santvarka. Bet dar Platonas rašė, kad tai yra netobula santvarka, nes ji laikosi tik žmonių sąmoningumu. Ir ji suteikia galimybę būti laisvam, bet ne būtinumą, kad taip atsitiks. Čia yra esminis dalykas“, - teigia S.Spurga.
„Jeigu Seimas dirbtų efektyviai, turėtų programą ir priimtų rimtus įstatymus, o ne jų pataisas. Tada mes suprasime, kad tokie incidentai neturi būti sureikšminti. Ir mūsų dėmesio centre atsidurtų ne šitie dalykėliai, bet rimti darbai. Aš manau, kad Kildišienės istorija išmušė tam tikrą pagrindą iš po kojų startavusiai koalicijai, pakirto ryžtą ir autoritetą. Ir iš tikrųjų tai nėra tokia smulkmena, bet ką darysi. Bet mes sakėm visą laiką, kad iš taip greitai surinktų, nepatikrintų žmonių, nieko per daug gero negali tikėtis. Jie nėra komanda, jie neturi savo pažiūrų, įdirbio, autoriteto. Tačiau žmonės galvojo, kad tokiems žaliems duoti į rankas valdžią. Tai dabar taip ir turim“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja politikos apžvalgininkas S.Spurga.