tv3.lt portalas apžvelgia pagrindinių partijų lyderių finansus. Analizuojama, kokį turtą politikai deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bei iš kur kas sudaro didžiausią vertę.
Iš analizės matyti, kad turtingiausias – Ramūnas Karbauskis, toli už nugaros palikęs buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką ir „darbietį“ Kęstutį Daukšį.
Konservatorių lyderio ir šešėlinės vyriausybės premjero Gabrieliaus Landsbergio kartu su žmona deklaruotas turtas viršija 630 tūkst. eurų. Didžiąją šio turto dalį sudaro nekilnojamojo turto (NT) vertė – 204 tūkst. eurų ir vertybiniai popieriai – 158 tūkst. eurų.
Darbo partijos lyderis rinkimuose– Kęstutis Daukšys. Jo šeimos deklaruotas turtas – beveik 950 tūkst. eurų. Tiesa, didžiąją dalį turimų lėšų seimūnas nurodė kaip pasiskolintas ir negrąžintas, beveik 329 tūkst. eurų. Nemažai lėšų politikas nurodė ir laikantis kredito įstaigose arba grynaisiais – 222 tūkst. eurų. Beje, į VMI akiratį šis politikas yra patekęs dėl Bulgarijoje esančio ir nedeklaruoto turto.
Socialdemokratų partijos numeris 1 rinkimų sąraše ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius kartu su žmona deklaravo 281 tūkst. eurų vertės turtą. Abu nurodė didžiausią vertę turintys iš NT – 81 tūkst. eurų., dar 63 tūkst. premjeras nurodė laikantis kredito ir ne kredito įstaigose.
Liberalų partijos sąrašao į Seimą lyderis Eugenijus Gentvilas su žmona deklaravo turintys 332 tūkst. eurų. Didžiausia suma – 149 tūkts.t eurų – įvertinti turimi žemės sklypai, o E. Gentvilo deklaruoto NT vertė – 113 tūkst. eurų.
Lietuvos laisvės sąjungos lyderis ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas kukliais turtais nepasižymi. Bendras deklaruotas šeimos turtas siekia beveik 2,5 mln. eurų. Daugiausia A. Zuokas, virš 1 mln. eurų, deklaravo kaip akcijų vertę. Jis yra „BNA grupės“ akcininkas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys, buvęs Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis su žmona deklaravo turintys beveik 261 tūkst. eurų. Didžiausia NT vertė – 129 tūkst. eurų. Nemenką sumą politikas deklaravo ir kaip kredito įstaigose ir ne jose laikomas lėšas – 62 tūkst. eurų. Nors S. Skvernelis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, verta paminėti pagrindinį partijos įkūrėją ir finansuotoją Lietuvos agronomą Ramūną Karbauskį. Jo šeimos turtas – 11,5 mln. eurų. Tiesa, verslininko žmona deklaravo, jog turto neturi. Pats politikas deklaravo turint po daugiau nei 1 mln. vertės NT ir žemės sklypų. O daugiau R. Karbauskis deklaravo turintis iš akcijų – 8,9 mln. eurų. Jis valdo „Agrokoncerno“ įmonių grupę ir patenka tarp 25 turtingiausių Lietuvos gyventojų. Žurnalas „Veidas“ jo turtą šiais metais įvertino 55 mln. eurų.
Nors Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas ir europarlamentaras – Rolandas Paksas, į rinkimus šią partiją ves Remigijus Žemaitaitis. Bendras jo šeimos deklaruotas turtas 676 tūskt. eurų. Tiek politiko sutuoktinė, tiek jis pats nurodė gana dideles pasiskolintų pinigų sumas, atitinkamai 126 tūkst. eurų ir 232 tūkst. eurų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatų sąrašo numeris vienas – Rita Tamašunienė. Jos šeimos deklaruotas 143 tūkst. eurų. Beveik po vienodai, 25 tūkst. eurų, politikė nurodė NT vertę ir turinti tokią sumą grynaisiais.
A. Krupavičius: verta atkreipti dėmesį, ar politikas nesumaišys privataus ir viešo intereso
Vytaudo Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas ir politologas Algis Krupavičius komentuodamas rinkėjų elgesį teigia, kad vis dėlto politikų pajamos nėra vertinami pirmiausiai. Jos yra tik vienas iš kriterijų ir vertinamos netiesiogiai. Tuo tarpu pirmiausia atkreipiamas dėmesys į kitas savybes.
„Tai sąžiningumas, moralumas, galimybė politiku pasitikėti. Toliau vertinamas jų profesinis pasirengimas, išsilavinimas. Pajamos, turtas gali būti vertinami netiesiogiai, kaip vieno ar kito kandidato karjeros ir sėkmės ženklas. Be abejo, jeigu žmogui asmeniškai yra nepasisekę su karjera, visuomenėje susikurti kažkokią reputaciją ir tapti sėkmingu politiku yra sunkiau nei tam, kuris profesiškai autoritetingas ar kitose savo veiklose dirba sėkmingai“, – sako A. Krupavičius.
Pasak politologo, pažvelgus į istoriją tam tikru metu daugiausia turtingų politikų buvo Darbo partijoje, tačiau tai nebuvo svarbiausias kriterijus, pagal kurį žmonės atsirinktų už ką balsuoti.
Dažnai paminimas ir verslininko, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atvejis. Patys verslininkai pažymi, kad kaunas dabar klesti. Bet politologo nuomone, jo išrinkimas su finansais nieko bendro neturėjo. Mat judėjimui „Vieningas Kaunas“ priklauso ir kiti žinomi Lietuvos visuomenininkai, o dalyvaujant pirmuose rinkimuose nepavyko aplenkti ilgametės Tėvynės Sąjungos – Krikščionių demokratų partijos.
„O juk V. Matijošaitis kaip verslininkas buvo labai gerai žinomas tiek 2015 metais, tiek prieš ketverius metus, kurie nebuvo tokie sėkmingi. Tad reputacija versle nebūtinai yra raudonas kilimas į politiką“, – įsitikinęs A. Krupavičius.
Vis dėlto, jo nuomone, atkreipti dėmesį į valdomas įmones, verslus, derėtų. Mat taip išryškėja galima viešų ir privačių interesų konfliktai.
„Dėl šių aplinkybių reikėtų pažiūrėti į kandidatų deklaracijas. Pavyzdžiui, kiek nuo savo pajamų sumokėjo mokesčių. Tokie faktai yra svarbūs, iš kurių būtų galima spręsti, kiek kandidatas elgiasi sąžiningai. Ne kiek turtingas, bet kaip moka mokesčius, deklaruoja pajamas. Ši reikšmė atsiranda per tam tikrus netiesioginius veiksmus ar požymius“, – mano A. Krupavičius.
