Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (1,2 proc.) ir 2014 m. vienijo 94,2 tūkst. narių, arba 8,1 proc. darbuotojų.
Partijos siūlo šiltas darbo vietas
Politologas Lauras Bielinis mano, kad tai yra dėsninga ir teigia, kad atsakymas į klausimą – kodėl žmonės stoja į partijas, nors ir didžioji dalis jas kritikuoja ir yra nepatenkinti jų darbu – yra paprastas.
„Vis dėlto politinės partijos yra aktyviai veikiančios struktūros, kurios vienaip ar kitaip nuolat yra mūsų akiratyje. Tuo tarpu daugelis profsąjungų yra labai pasyvios, jų reakcijos į pokyčius darbuotojų veikloje, santykiuose su darbdaviais arba nematomos, arba jų pagrindinė veikla yra mokesčių rinkimas ir profsąjunginių švenčių organizavimas. Tai iš esmės profsąjungos labai silpnai ginančios darbuotojų interesus“, - teigė L. Bielinis.
Pasak pašnekovo, šiuo atžvilgiu partijos gauna didesnį palankumą nei profsąjungos ir prie to prisideda tai, kad partiečiai rūpinasi kitų narių šiltomis darbo vietomis valstybiniame ar privačiame sektoriuje.
„Iš tiesų tai gali būti nemenkas motyvas ir tai rodo, kad partijos savotiškai netgi rūpinasi tais klausimais, kuriais rūpinasi profesinės sąjungos. Tuo tarpu negirdime motyvų, kad žmogus stoja į profsąjungas, tokiu būdu jis jausis apgintas nuo darbdavio, nuo tam tikrų darbinių problemų. Partijos gal ir nedaug, tačiau perima profsąjunginį aspektą“, - tikino politologas.
Profesinių sąjungų lėšos 2014 m. sumažėjo 10,7 proc. ir sudarė 4 mln. EUR. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis – nario mokesčiai – sudarė 69,5 proc. jų lėšų (2013 m. – 61,7 proc.). 2014 m. politinių partijų lėšos siekė 8,4 mln. EUR, arba 1,1 mln. EUR (14,7 proc.) daugiau nei 2013 m. Du trečdaliai (65,7 proc.) lėšų (2013 m. – trys ketvirtadaliai, arba 75,4 proc.) buvo gauta iš valstybės biudžeto. Fizinių asmenų paaukoti pinigai sudarė 9,2 proc. visų gautų lėšų (2013 m. – 9,7 proc.). Kaip ir 2013 m., surinkti nario mokesčiai sudarė 7 proc. visų politinių partijų lėšų.
L. Bielinis mano, kad labai daug žmonių stoja į politines partijas ne dėl to, kad ruošiasi labai aktyviai veikti. Paprastai juos kažkas įkalba, galbūt inertiškai sutinka, kad jo pavardė būtų įrašyta į partijos sąrašus, tačiau didžioji dalis žmonių politinėse partijose nėra aktyvūs.
„Didžiąja dalimi tie žmonės, kurie yra partijoje ir balsuoja už ją. Vienintelė išimtis buvo per pirmuosius Dalios Grybauskaitės rinkimus, kada socialdemokratai turėjo savo kandidatą į prezidentus, tačiau dalis jų partijos praktiškai atvirai balsavo už D. Grybauskaitę“, - pasakojo politologas.
Profsąjungos nesutinką
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas aiškina, kad skirtumas tarp partijų ir profesinių sąjungų narių skaičiaus nėra didelis. Taip pat reikia neužmiršti, kad Lietuvoje yra 41 partija. Jos visos jungia apie 120 narių, o profesinės sąjungos jungia apie 94 tūkst. narių.
„Kitas dalykas, profesinių sąjungų narystė kainuoja ir nėra kaip partijose. Jeigu pas mus irgi nebūtų nario mokesčio tai gal skaičiuotumėm narius šimtais tūkstančių“, - įrodinėjo pašnekovas.
Pasako A. Černiausko iki 2013 metų profesinės sąjungos nariu galėjo būti tik dirbantis žmogus, tad nei studentas, nei bedarbis, nei pensininkas juo negalėjo būti.
