Net partijos naujokai, tačiau gerus darbus nuveikę, nepaliekami už borto – šią taisyklę patvirtino socialdemokratai, suorganizavę ne darbo vietą, bet visą bendrovę savo partiečiui Dainiui Budriui. Už kokius nuopelnus praėjusios kadencijos Seime tris frakcijas pakeitęs ir likus iki naujų Seimo rinkimų pusmečiui įbridęs į ketvirtąją, socialdemokratų, D. Budrys buvo pamalonintas ir paskirtas vadovauti „Lietuvos geležinkelių“ antrinei įmonei UAB „Rail Baltica statyba“? Tai – šilta vieta pralaimėjus rinkimus Kretingos apygardoje ir nepatekus į Seimą ar padėka už darbą praėjusios kadencijos Seime?
„Opozicijoje esantiems socialdemokratams Ekonomikos komiteto pirmininkas (juo D. Budrys buvo visą kadenciją) buvo parankus svarstant kai kuriuos įstatymų projektus“, – redakcijai sakė buvęs Tautos prisikėlimo partijos kūrėjas Arūnas Valinskas, kuris D. Budrį ir „įkišo“ į Seimą. Praėjusios kadencijos Seime labiausiai ietys lūžo dėl vieno iš partijoms pelningiausių – Azartinių lošimų įstatymo. Pagrindinis kovotojas buvo A. Budrys.
Išbrokavo STT
38-erių dar nesulaukęs D. Budrys turi tvirtą alibį – Klaipėdos universitete yra įgijęs ekonomikos mokslų bakalauro, o vėliau ir verslo vadybos magistro laipsnį. Taigi žmogus mokytas. Tiesa, prieš patekdamas į Seimą pasigirti rimtomis pareigomis vargu ar galėjo. Dveji metai – „Klaipėdos vandenyse“. Kaip pats prisipažino, buvo atsakingas už grupės darbo koordinavimą, operatyvinės ir statistinės informacijos apdorojimą, avarijų, atsargų normų, pajamų ir išlaidų analizę bei kontrolę, trumpalaikį ir ilgalaikį biudžeto planavimą. Pareigybė panaši į eilinio darbų vykdytojo.
Vėliau – darbas „RIMI Lietuvos“ prekybos tinkle rūpinantis, kad pirkėjai nerūstautų dėl pasenusių prekių arba lentynose neradę norimų pirkinių. O štai darbas įvairia elektronine įranga prekiaujančiame tarptautinės kompanijos „Avecgroup“ Lietuvos padalinyje UAB „Avec Lit“ tuomečiam komercijos direktoriui greičiausia pamėtėjo neprastą mintį – įkurti analogišką, bet nuosavą bendrovę.
Seimą D. Budrys prisiekė jau kaip buvęs nuosavos UAB „Videozounds“ direktorius ir bendraturtis. Bendrovė deklaravo pardavinėjanti, nuomojanti bei įdiegianti profesionalią vaizdo įrangą, tačiau iš tikrųjų ji teikė paslaugas A. Valinsko bendraminčių rengiamiems šou.
2012 metų pradžioje D. Budrys tapo socialdemokratu, o metų pabaigoje su šios partijos vėliava dalyvavo Seimo rinkimuose. Nesėkmingai. Net nepateko į antrąjį rinkimų turą. Po nesėkmės pasigirdo netikėtas socdemų pareiškimas – D. Budriui planuojama energetikos viceministro kėdė.
Politikus atšaldė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT): pateikus neigiamą išvadą, D. Budrys neteko galimybės matuotis viceministro švarko. Nors STT ir nepaviešino motyvų, galima spėti, kad D. Budrio pavardė buvo linksniuojama viename iš ikiteisminių tyrimų. Redakcijos žiniomis, viena iš teisėsaugos institucijų vykdė tyrimą dėl vienos asociacijos veiklos. Jos vadovai vos ne prievarta siūlė tapti asociacijos nariais bendrovių vadovams ir už tai žadėjo vienos iš ministerijų „stogą“. Tyrėjai gerokai nustebo, kai vieną dieną vos ne koja duris atidarė tos ministerijos ministro patarėjas ir įsakmiai pareikalavo tyrimą nutraukti. Pareigūnai pasielgė priešingai – meškerę užmetė ir ant patarėjo. Štai tada ir išlindo iš vandens tinklas su aibe „prisikėlėlių“. Redakcijos šaltinio teigimu, į tą tinklą pakliuvo ir D. Budrys.
Nepavykus pasodinti į viceministro kėdę, D. Budrys buvo įtaisytas į valstybinę įmonę „Lietuvos geležinkeliai“, kuri, vieša paslaptis, dar nuo nepriklausomybės pradžios yra tapusi socialdemokratų prieglauda. Tiesa, pareigos negarsios – Plėtros departamento Plėtros skyriaus viršininko pavaduotojas. „Dirbu su strateginiais geležinkelių projektais“, – tada, žurnalistų prispaustas, teigė buvęs vaizdo aparatūros pardavėjas.
Prieš du mėnesius socialdemokratas D. Budrys tapo naujai įkurtos uždarosios akcinės bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktoriumi. Pareigos garsios, tačiau pavaldinių – kaip katino ašarų, vos pusantro žmogaus.
Niekas nenorėjo eiti
Už kokius nuopelnus D. Budrys taip aukštai pasodintas, įsteigiant anksčiau nenumatytą bendrovę? „Ar jūs manote, kad nuopelnai dideli? Čia toks užknistas darbas... Daugiau politikos. Niekas nenorėjo eiti, tik jį įkalbinome“, – „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka redakcijai piršo mintį, kad tik buvęs parlamentaras ryžosi gelbėti bendrovės prestižą ir apsivilko siūlomą švarką. Be konkurso, mat bendrovių vadovai skiriami, o ne renkami konkurso būdu.
Pasirodo, D. Budrys be konkurso tapo ir Plėtros skyriaus viršininko pavaduotoju. „Pas mus konkursų nėra, mes atrenkame pagal kvalifikaciją. Jis dirbo kažkokio mažo sektoriaus viršininko pavaduotoju. Tai daugiau popierių ruošimas. Moterų darbas. Moterų knyslių darbas. Jos darbščios, knysliukės. Jam buvo tas darbas pasiūlytas, jis dirbo“, – apie buvusį D. Budrio darbą atviravo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Paklaustas, kaip suprasti, ar „moteriško darbo žinovas“ yra tinkamas eiti rimtas pareigas, S. Dailydka nesutriko: „O kas imsis šio darbo? Nei finansavimo, nei kadrų: valstybės mastu sukuriama struktūra – bendrovė, kuri imsis didelių geležinkelio „Rail Baltica“ projektų. Klausimai dar nesustyguoti nei politiškai, nei praktiškai. Visąlaik vyksta derybos. O mes ir darbus turime daryti, ir kandidatą privalome surasti, kuris galėtų ką nors daryti šioje srityje. Seime D. Budrys buvo Ekonomikos komiteto vadovas, orientuotas, nebijantis eiti, bendrauti. Jei vyks galingesni darbai, gal sumanesnių reikės ieškot.“
Tačiau „Rail Balticos“ statybos sėkmingai pradėtos ir be D. Budrio vadovaujamos bendrovės, o kitų metų viduryje, kaip sakė pats S. Dailydka, Kaunas sulauks „Rail Balticos“ traukinio. „Klauskite politikų, mes dirbame, o ne politikuojame“, – atrėmė jis repliką, kad vargu ar reikalinga naujai įkurta antrinė bendrovė. Redakcija bandė klausti paties D. Budrio, už kokius nuopelnus jis gavo naujos bendrovės vairą, tačiau buvęs politikas nepanoro leistis į diskusijas ir pareiškė, kad tai – asmeninis reikalas.
„Keistai klausiate. Kaip klausėte, tai ir atsakė. Tai jo asmeninis dalykas. Negi dabar žmogus girsis ar aiškinsis atsistojęs ant kamino, kaip jis čia pakliuvo į vieną ar kitą vietą. Tarytum čia koks ypatingas darbas. Į tokį pakliūti maža laimė. Galime ir jus pakviesti, įdomu, kaip tada kalbėtumėte. Ten žymiai sudėtingiau, negu jūs galvojate. Darbas ne toks, kuris laimę atneša. Tik nelaimių ir problemų, nes reikia išlupti visokių dalykų“, – kalbėjo S. Dailydka paklaustas, kodėl jo antrinės bendrovės vadovas mano, kad aplinkybės, padėjusios užimti tokį postą, yra asmeninis reikalas.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius žodžių ieškojo tik išgirdęs klausimą, ar D. Budrys, kaip „valstybės derybininkas dėl „Rail Balticos“, gali dirbti su slapta dokumentacija, mat STT turi neigiamą informaciją. „Taigi Seime turėjo ir teisės niekas neatėmė. Matyt, tokių bėdų neturi, jei paskyrė“, – teigė jis. „Tai mano asmeninis dalykas“, – redakcijai tepasakė D. Budrys ir numetė telefono ragelį.
Lošimų batalijos
Buvę D. Budrio kolegos Seime piktais liežuviais plaka, kad jo kilimo lyg ant mielių priežastys susijusios su naujo Azartinių lošimų įstatymo rengimu. 2011 metų pavasarį Finansų ministerija niekaip negalėjo įvykdyti Seimo įpareigojimo – parengti Azartinių lošimų įstatymo projekto. Neapsikentęs vėžlio tempų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nutarė sudaryti bendrą ministerijos ir politikų grupę bei ruošti įstatymą. Žilvino Šilgalio vadovaujama komisija įstatymo projektą parengė, tačiau netikėtai Seimo valdyboje priimamas nutarimas sudaryti darbo grupę analogiško įstatymo projektui, o jos vadovu paskiriamas D. Budrys, tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Kartu darbuosis Seimo nariai Vaidotas Bacevičius, Vytautas Gapšys, Juozas Olekas ir Erikas Tamašauskas.
„Kai lošimų verslo atstovas Samoilas Kacas, valdantis B lygio automatų salonų monopolį, nerado naujame įstatymo projekte būtent savo verslo plėtrai palankių nuostatų, prasidėjo piktybiški veiksmai, siekiant, kad nebūtų priimtas naujos redakcijos įstatymas. Ponas S. Kacas pasakė labai aiškiai: arba įstatymas turi būti toks, kokį parengė jo advokatas Linas Sesickas, arba nebus jokio, nes jis, neva, turintis tiek ryšių, kad įstatymas bus priimtas tik tuomet, kai jis „uždegs žalią šviesą“. Kai mano vadovaujama darbo grupė aiškiai pasakė, jog į įstatymą neįtrauks nė vienos valstybės interesams kenkiančios nuostatos, jau po savaitės aktyviai iniciatyvos ėmėsi kaip „grybai po lietaus“ išdygę Seimo nariai D. Budrys ir E. Tamašauskas, nors iki tol šia sritimi visiškai nesidomėjo“, – buvęs Seimo narys Ž. Šilgalis atskleidė D. Budrio vaidmenį Azartinių lošimų įstatymo „gimdymo“ peripetijose.
Socialdemokratų gretose – Edmundas Tiesnesis, buvęs Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas. Kitų partijų atstovai jį neretai pavadina slaptuoju socdemų kasininku.
„Kai STT paprašėme įvertinti abu projektus antikorupcijos požiūriu, D. Budrio vadovaujamos grupės projektas buvo vos ne raudonai išmargintas pastabomis ir įvardytas kaip korupcinis. Įstatymo nuostatose aiškiai buvo matomos išskirtinės sąlygos vienam asmeniui – S. Kacui“, – kalbėdamas su redakcija teigė tuometinės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis. Jis siūlė prisiminti ir kelių D. Budrio komisijos narių kelionę į Angliją „pasisemti lošimų verslo patirties“: „Taigi Seimas į tą komandiruotę jų nesiuntė, patys važiavo. Manote, domėjosi įstatymais ir azartiniais lošimais? Drįsčiau labai abejoti. Juo labiau kad iki Seimo kadencijos pabaigos taip ir nepaaiškėjo, kas finansavo tą kelionę. Tik keista, kad po šios išvykos buvo įregistruotas S. Kacui palankus, tačiau korupcinio pobūdžio įstatymo projektas.“
Šių metų pradžioje vykusioje neeilinėje Seimo sesijoje bandyta svarstyti šiek tiek, bet ne iš esmės pakeistą D. Budrio vadovautos grupės parengtą įstatymo projektą. Deja, nesėkmingai. Tačiau pavasario sesija dar tik prasideda.
„Verslininkas S. Kacas, inicijavęs Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir jas pristatęs Audito komitete, tvirtino, kad net dvidešimt penkiose Lietuvos savivaldybėse dar nėra nė vieno lošimo aparato, todėl jis ir siūlo įrengti 3 500 naujų B kategorijos lošimo automatų visoje šalyje. Priėmus pataisas, tų lošimo automatų lyg kokakolos aparatų galėtų atsirasti bet kurioje kavinėje, geležinkelio ar autobusų stotyje. Dabar lošimo aparatų negalima statyti bet kur“, – apie priverstinį korupcinio pobūdžio įstatymo gimdymą kalbėjo Seimo narys Naglis Puteikis. Deja, Lietuvoje nemokamo gimdymo nėra.
