Nors ir išsakę daug kritikos, parlamentarai antradienį nedrįso atmesti V. Adamkaus siūlymų dėl partijų veiklos finansavimo. Šalies vadovas siūlo radikaliai griežtinti politikų finansavimo tvarką.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pateikęs pluoštą įstatymų pakeitimų, kuriais radikaliai keičiamas politinių partijų finansavimas - valstybės vadovas norėtų, kad partijos būtų finansuojamos tik iš valstybės biudžeto, o gyventojai mylimus politikus galėtų paremti tik skirdami dalį savo pajamų mokesčio.
„Pateiktas modelis yra radikalus, bet prezidentas nori radikalaus sprendimo - daliniais sprendimais nieko neišspręsi“, - posėdyje sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė.
Šiuo metu politines partijas pinigais ir paslaugomis remti gali fiziniai ir juridiniai asmenys (žmonės ir įmonės), nors paramos dydis yra ribotas. Fiziniai asmenys per metus gali skirti ne daugiau nei 39 tūkst. litų, juridiniai tiek pat. Antra tiek partijos gali susižerti, jeigu tais metais vyksta rinkimai. Pinigai į partijų kišenes krenta ir iš biudžeto, tačiau ši parama nėra didelė.
Seimo komitetuose šiuo metu svarstomi kiti du panašūs teisės aktų projektai, kuriuos lygiagrečiai rengė Seimo darbo grupė ir Teisingumo ministerija. Jiems parlamente yra pritarta po pateikimo. Šiuose įstatymuose sustiprinama parama partijoms iš valstybės biudžeto, tačiau jos netenka įmonių šalpos, nors paskiri asmenys gali aukoti mylimoms partijoms - Teisingumo ministerijos variante ši suma išlieka 39 tūkst. litų, bet įvedamas griežtesnis aukotojų pajamų kontroliavimas, o Seimo darbo grupės siūlyme aukų dydis apribotas iki 3900 litų.
„Prezidentas nori padaryti taip, kaip net (prezidentas Vladimiras - BNS) Putinas Rusijoje nedrįstų. O kaip žinome, Rusijoje demokratija net nekvepia“, - posėdyje piktinosi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Valentinas Mazuronis.
Pasak politiko, partijas finansuojant išskirtinai valstybės biudžeto lėšomis, anksčiau ar vėliau susidarys situacija, kai valdantieji pasinaudos sava padėtimi ir nutrauks finansavimą vienai ar kitai politinei jėgai. Tuo būdu, nemalonės sulaukusi partija nebegalės gyvuoti, nes jai bus draudžiama gauti pinigus iš aukotojų.
Tačiau prezidento patarėja A.Rauličkytė sakė, jog prezidentas tokias pataisas ryžosi pateikti tik todėl, kad matė seimūnų neryžtingumą. Esą šalies vadovas būtų pasitenkinęs šiuo metu Seime svarstomais kitais dviem projektais, bet iš svarstymų eigos neva akivaizdu, kad politikai Seime „atsitraukia nuo savo tikslų“ - tai yra linksta nuosaikiau reglamentuoti politinių partijų finansavimą bei apsiriboti švelnesniais draudimais, nei norėta anksčiau.
Taip A.Rauličkytė atsakė į liberalsąjūdiečio Algio Kašėtos pasipiktinimą, jog šalies vadovas, teikdamas tokį griežtą įstatymo variantą, vėluoja mažiausiai pusmetį - neva šiuo metu apsvarstyti ir priimti tokį didžiulį kiekį pataisų iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų yra praktiškai neįmanoma.
Kai kurie parlamentarai gūžčiojo pečiais ir dėl kito prezidento siūlymo, kuriuo numatoma, jog savo pajamas bei turtą turės deklaruoti visi partijų nariai.
„Nejaugi paprasto eilinio partijos nario lėšos prisidėtų prie bendro politinio klimato skaidrinimo?“, - klausė Jonas Čekuolis. Jis, be kita ko, priminė, kad Lietuvoje jau keletą metų bandoma įvesti visuotinį pajamų bei turto deklaravimą, bet vis nesėkmingai, todėl suabejojo ir šalies vadovo teikiamos pataisos verte.
„Gerais norais tiesiame kelią į pragarą“, - parlamentarų diskusiją apibendrino liberalcentristas Algis Čaplikas.
„Eilinė piarinė (PR, viešieji ryšiai - BNS) akcija, reikia parodyti žmonėms, kaip aš noriu kažkokią tvarką padaryti, o tas Seimas trukdo tą daryti“, - nepasitenkinimą reiškė „tvarkietis“ Egidijus Klumbys.
Tačiau, nepaisant niurzgėjimo, parlamentarai pritarė šalies vadovo pataisoms ir svarstys jas komitetuose.
Prezidento siūlymuose, be partijų finansavimo iš valstybės biudžeto, numatoma, jog dotacijos iš valstybės biudžeto būtų skiriamos atsižvelgus į rinkėjų balsų skaičių, atiduotą per rinkimus, bei partijų narių skaičių. Dėl šios priežasties turėtų būti įvedama elektroninė partijų narių duomenų bazė, kurią administruotų Teisingumo ministerija. Šia nuostata siekiama, kad partijų sąrašuose nebūtų prirašyta vadinamųjų „mirusių sielų“ - tai yra narių, kurie į sąrašus įtraukiami jiems patiems to nežinant ir panašiai.
Šalies vadovas taip pat siūlo drausti reklaminius klipus ar intarpus radijuje ir televizijoje. Šis draudimas įtrauktas ir dviejuose Seime šiuo metu svarstomuose įstatymų projektuose. Visi trys variantai numato tik įvairius debatus, reklamą, pokalbių laidas, kurios būtų apmokamos iš valstybės biudžeto skiriamų pinigų ir kurių laikas būtų lygiai skirstomas visiems rinkimų dalyviams.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks spalio 12 dieną.
Vėliau posėdyje parlamentarai pritarė socialliberalo Algirdo Monkevičiaus pateiktoms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisoms. Jomis siūloma nustatyti, kad aukotojai gali paaukoti politinėms partijoms pinigines aukas be jokių apribojimų, o politinėms partijoms pačioms priimti pinigines aukas draudžiama. Aukotojų piniginės aukos būtų priimamos į specialų Politinių partijų aukų fondą prie Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Už šias pataisas po pateikimo balsavo 19 Seimo narių, susilaikė 10. Kitas projekto svarstymas Seimo posėdyje numatytas birželio 17 dieną.
