Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.
„Mano pasiūlymas – toks tarpinis variantas: Konkurencijos tarnyba atrinktų maisto produktus, kurie būtiniausi žmogaus mitybai, ir Vyriausybei leistų reguliuoti šių produktų antkainius. Tokia praktika yra kai kuriose ES valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje“, – teigia Socialdemokratų partijos frakcijos narys Bronius Pauža.
„[Siūlome] uždėti tam tikras lubas, kad antkainių negalėtų kelti be galo. Juk iš esmės susitarė keturi prekybos tinklai. Mes siūlėme, kad 25 proc. antkainį produktams, pirktiems iš gamintojo, galėtų užsidėti didmenininkai ir 25 proc. mažmenininkai. Tai yra didžiulės pelno antkainių lubos.Šituo siūlymu uždedam labai aukštą procentą, ir prekybininkams, kurie teigia, kad deda mažus antkainius, sakom: ko jums bijoti, jeigu jūs sakot, kad dedate mažesnius antkainius negu mes čia siūlom“, – sako Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.
Lietuvoje maisto produktai vieni pigiausių Europoje. Pigesni nebent Lenkijoje ir Bulgarijoje. Taip tvirtina prekybininkai, palyginę 31 vienodo kiekio maisto produkto kainas skirtingose šalyse. Lietuvoje toks maisto produktų krepšelis, pasak prekybininkų, kainuotų 166 litus.
„Prekybininkų dalis galutinėje pagrindinių maisto prekių kainoje visada yra mažiausia, lyginant su kitomis prekėmis. Išvedus vidurkį ji nėra didesnė, kartais dvigubai mažesnė nei valstybės dalis, tai yra, 21 proc.“, – tvirtina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas. Ekonomistai teigia, kad maisto produktams lietuviai išleidžia didžiausią pajamų dalį Europoje.
„Lietuvoje gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia 26 proc. [pajamų]. Panašus rodiklis yra Latvijoje, Estijoje šiek tiek mažiau skiriama. Tačiau Europos Sąjungos vidurkis yra daug mažesnis. Vidutiniškai ES maisto produktams skiriama tiktai 15 proc. visų išlaidų.
Lietuvos gyventojų pajamos yra daug mažesnės negu ES vidurkis, todėl santykinai didelė dalis tų pajamų skiriama būtent maisto produktams“, – sako AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Prekybininkų tikinimu, Lietuvoje vartojimas yra sumažėjęs 30 proc. ir grįžo į 2004-ųjų lygį. Esą ėmus reguliuoti kainas, mažėtų užsienio investicijos ir konkurencija, todėl kainos, pasak prekybininkų, tik didėtų.
Algirdas Igorius, LTV „Šiandien“
