Tai ELTAI patvirtino vienas iš interpeliacijos iniciatorių, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Naglis Puteikis.
„Teikiame vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui interpeliaciją ir reikalaujame paaiškinti savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklą“, – sakė N. Puteikis.
Kaip jau skelbė ELTA, TS-LKD frakcija kol kas neinicijuoja interpeliacijos ministrui, tačiau frakcijos nariams nedraudžiama tokias iniciatyvas paremti.
Pasak N. Puteikio, interpeliacijos iniciatoriai prašo ministro nurodyti, kokiais „kitais duomenimis“, išskyrus tyrimo poligrafu išvadas, ministras rėmėsi priimdamas sprendimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui panaikinimo.
Interpeliacijos iniciatoriai prašo ministrą atsakyti, kokiu juridiniu pagrindu remdamasis jis nusprendė vadovautis būtent neigiamos tyrimo poligrafu išvados rezultatais, kokiais argumentais remiantis V. Gailiui leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne iš karto gavus tyrimo poligrafu išvadas, o tik po tam tikro laiko.
Parlamentarai įžvelgia galimą poligrafo naudojimo pažeidimą. „Prašome ministrą atsakyti, kodėl galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas, nesant objektyvių duomenų dėl neteisėtos veikos, vidaus reikalų ministras davė sutikimą dėl minėtųjų pareigūnų patikrinimo poligrafu?“ – klausiama interpeliacijos tekste.
Anot N. Puteikio, norima išsiaiškinti, dėl kieno kaltės buvęs FNTT pareigūnas V. Giržadas nei iki teisės dirbti su įslaptinta informacija netekimo, nei iki šiol nėra nustatyta tvarka supažindintas su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos tyrimo poligrafu išvada.
Interpeliacijos iniciatoriai teiraujasi, kodėl FNTT pareigūnams V. Gailiui ir V. Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas 2012 m. vasario 14 d. pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, teigiančias, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija“.
R. Palaičio prašoma atsakyti, kodėl ministras FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą viešai kaltino padarius nusikaltimą – melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją, nustatyta tvarka neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesant teismo sprendimo.
Interpeliaciją pasirašę Seimo nariai klausia, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis ministras R. Palaitis viešai atskleidė tyrimo poligrafu V. Gailiaus ir V. Giržado rezultatus.
Jie taip pat prašo ministrą atsakyti, kokia oficialia informacija ar dokumentais remdamasis jis tiek viešoje erdvėje, tiek Seimo Antikorupcijos komisijoje teigė, neva dėl informacijos apie banko „Snoras“ padėtį „nutekinimo“ „išplaukė“ iš Lietuvos milijardas litų.
Seimo Statutas numato, kad nepasitikėjimo procedūrai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau kaip 29 Seimo narių
Pažeidė valdžių atskyrimą?
Vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, kuriam rengiama interpeliacija, žūtbūt gelbstinčios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos nariai Vincas Babilius ir Valdemaras Valkiūnas antradienį frakcijos vardu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami ištirti, ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes ir kitus su tuo susijusius ir nesusijusius klausimus tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija neviršijo įgaliojimų.
Oponentai vadina tai laiko vilkinimu. Seime renkami parašai po interpeliacija ministrui.
Seimo narių įsitikinimu, Ligito Kernagio vadovaujama komisija savo veikla galimai pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą ir nuostatą, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, taip pat ši komisija pažeidė pačios Antikorupcijos komisijos įstatymą, kuriame nustatytos veiklos kompetencijos ribos, baigtinis uždavinių sąrašas ir įtvirtintas draudimas kištis į teisėsaugos institucijų ir teismų veiklą.
Antikorupcijos komisijos įstatyme yra įtvirtinta, kad komisija tiria korupcines apraiškas valstybės valdymo institucijose, tačiau, kaip paaiškėjo iš komisijos išvadų, ji korupciniu požiūriu vidaus reikalų ministro įsakymo dėl FNTT vadovų atleidimo visai netyrė.
Be to, komisija savo tyrimo pradžioje nenustatė aiškaus tyrimo objekto, taigi tyrimo metu, galimai pažeidžiant procedūras tyrimo, objektų skaičių nuolat plėtė.
Taip pat Seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Antikorupcijos komisija, nusprendusi išplėsti savo tyrimo ribas ir įgaliojimus, tam turėjo gauti Seimo sutikimą (kaip tai yra padariusi specialioji tyrimo komisija „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti). Antikorupcijos komisija tokių Seimo įgaliojimų negavo, taigi veikė be jų.
Be to, V. Babiliui ir V. Valkiūnui, kurie LiCS frakcijos buvo deleguoti į Antikorupcijos komisiją, daug abejonių sukėlė tai, kad komisijos pirmininkas ir kai kurie kiti nariai viešino ir komentavo tyrimo eigą, o tai prieštarauja minėtos komisijos įstatymo, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatoms. Taip pat komisijos nariai viešai kvestionavo kompetentingų institucijų medžiagos įslaptinimo būtinumą ir taip galimai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, atsakomybės, nešališkumo ir kt. principus.
Taip pat, kaip nurodo Seimo nariai, komisijos atliekamame tyrime dalyvavo parlamentarai, kurie nėra gavę teisės dirbti su slapta informacija, taigi prašoma ištirti, ar taip nebuvo nusižengta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui, o taip pat, kokią įtaką šio reikalavimo nepaisymas padarė komisijos narių kvorumui ir balsavimui už parengtas išvadas.
Pasak V. Babiliaus, Antikorupcijos komisijos kovo 10 d. kreipimasis į Vyriausybę, siūlant ministro Raimundo Palaičio įsakymus (dėl minėtųjų FNTT teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo ir dėl jų atleidimo iš darbo) atšaukti nelaukiant teismo sprendimo, taip pat gali būti vertinamas kaip įgaliojimų viršijimas.
N. Puteikis: jų teisė skųstis
Seimo Antikorupcijos komisijos narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Naglis Puteikis portalui Balsas.lt sako, kad LiCS politikų kreipimasis į Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo Algimanto Salamakino vadovaujamą Etikos ir procedūrų komisiją – normalus ir teisėtas mėginimas laimėti laiko.
„Procedūriškai toks dalykas normalus, o daroma tai greičiausiai tik tam, kad būtų laimėta laiko, nes kolegos ir patys žino, kad A. Salamakino komisija vargu ar atras ką nors naujo. Antikorupcijos komisijos įstatymas yra trumpas ir aiškus, ten nurodyta, kad galime tirti tai, kas susiję su korupcija, jos apraiškomis, finansiniais nusikaltimais. Kvorumas svarstant klausimus ir tvirtinant išvadas buvo, tad esu visiškai ramus“, – sakė jis portalui Balsas.lt.
Renkami parašai po interpeliacija
Seime antradienį oficialiai inicijuota interpeliacija vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui.
Seimo Antikorupcijos komisija, atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo teisėtumo ir patvirtino išvadas. Išvados dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant FNTT vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado yra nepalankios keliems aukštiems valstybės asmenims.
Komisija siūlo prezidentei ir ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui atstatydinti R. Palaitį, o generaliniam prokurorui Dariui Valiui – teikti prezidentei prašymą atstatydinti savo pavaduotoją Darių Raulušaitį.
Tyrimo išvadoje taip pat sakoma, kad prezidentė D. Grybauskaitė esą reikalavusi, jog V. Gailius atleistų savo pavaduotoją, galėjo pažeisti Konstituciją. Taip pat komisija atkreipia dėmesį į tai, kad prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais viešai melavo ir neva viršijo įgaliojimus, kuomet jis esą „nurodinėjo, kaip Seimo komisija turi dirbti“. Todėl į ją kreipiamasi pateikiant papildomus klausimus.
Prezidentė D. Grybauskaitė į minėtus klausimus neatsakinėja prisidengdama Generalinės prokuratūros oficialiai vykdomu ikiteisminiu tyrimu, o premjero teikimą atleisti ministrą R. Palaitį atmetė, siūlydama koalicijai „pačiai susitarti“. Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė iš premjero A. Kubiliaus viešai pasityčiojo. Seimo pirmininkė ir A. Kubiliaus partijos kolegė Irena Degutienė paskelbė norinti priešlaikinių Seimo rinkimų. TS-LKD frakcija antradienio rytą vis dar teigė tikinti, kad R. Palaitis iš pareigų išeis pats, nors atskiri jos nariai seniai skelbė galį surengti jam interpeliaciją. Šiandien parašai po interpeliacijos tekstu jau pradėti rinkti. Vyriausybėje taip pat svarstoma galimybė minėtus FNTT vadovus grąžinti į darbą Vyriausybės nutarimu, panaikinant ministro įsakymą.
