Kauno miesto savivaldybės vadovų teigimu, pačioje „Žalgirio“ arenoje statybos darbų liko nedaug, tačiau ar jos aplinka bus sutvarkyta bent mėnesiui likus iki Europos krepšinio čempionato, kol kas galima spėlioti.
Pirmadienį, kai vadovai aplankė areną drauge su grupe Seimo narių, atstovaujančių kauniečiams, joje, pasak šio objekto statybos rangovės - „Vėtrūnos“ meistrų, darbavosi 470 statybininkų. Dviejų lygių automobilių statymo aikštelę montuojantys Gargždų „Hidrostatybos“ bendrovės atstovai irgi į šį svarbų objektą metė kur kas daugiau pajėgų nei anksčiau. Bet aplinkos sutvarkymas gali vėluoti, nes nuo vasario mėnesio tęsiasi privalomos viešųjų pirkimų procedūros, ir gali taip nutikti, kad tik liepą prasidės realūs darbai aplink pačią areną.
„Ši arena - ne vien Kauno, tai - visos Lietuvos garbės reikalas. Dabar svarbiausia ne detalėmis smulkmeniškai domėtis, bet aiškintis, kaip mes, Seimo nariai, konkrečiai galime padėti, kad visi procesai paspartėtų“, - savivaldybėje įvykusiame kai kurių aktualių Kaunui problemų aptarime pirmadienį kalbėjo Seimo narys Erikas Tamašauskas.
Tiek jis, tiek Mečislovas Zasčiurinskas, Arimantas Dumčius bei kiti parlamentarai sutiko su Kauno mero Rimanto Mikaičio ir savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Navakausko nuomonėmis, kad viešųjų pirkimų įstatyme yra ir taisytinų spragų. Kol jos egzistuoja, galimi ir karteliniai susitarimai tarp konkurse dalyvaujančių asmenų, galimi ir iš pradžių mažesnes kainas siūliusiųjų pasitraukimas prieš konkursą, priverčiant konkurso organizatorių skelbti nugalėtoju tą, kuris siūlosi darbus ar paslaugas teikti už didžiausią kainą. Taip savivaldybės ar valstybės institucijos praranda nemažai savo biudžeto ar Europos Sąjungos paramos lėšų.
Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. Navakausko, gerai būtų, kad tie, kurie pasitraukia iš konkursų, tam tikrą laiką negalėtų dalyvauti kituose konkursuose. Tuomet prieš eidami į kartelinius susitarimus, gerai pagalvotų apie galimas pasekmes.
ELTA primena, kad Kaune, Nemuno saloje, iškilusios „Žalgirio“ arenos pabaigtuvės bent keletą kartų buvo atidėtos dėl laiku dokumentais neapiformintų projekto pakeitimų, vėluojančių techninių brėžinių ar neapmokėjimo laiku už atliktus darbus. Būta ir teisinių ginčų tarp savivaldybės - užsakovės ir statytojos - Telšių bendrovės „Vėtrūna“.
Pripažinęs, jog apie 70 procentų savo darbo laiko nuolat jau keletą savaičių skiria arenos statybos reikalams, savivaldybės administracijos vadovas A. Navakauskas sakė, kad jo vadovaujama darbo grupė pastarąją savaitę drauge su statybininkais išsprendė nemažai neaiškių klausimų. Kad darbai toliau nestrigtų, „visi karai ir ginčai su “Vėtrūna„ nutraukti“. Ir koncesininkui buvo sudarytos geros sąlygos vykdyti savo įsipareigojimus - investuoti į objektą sutartą sumą.
Kauno mero Rimanto Mikaičio teigimu, arenos projekto autorius Eugenijus Miliūnas praėjusią savaitę patvirtino esąs patenkintas „Vėtrūnos“ darbu, tad bendromis pastangomis statybos pabaigtuvės tikrai daugiau neturėtų vėluoti. Tikimasi, jog iki liepos 6-osios objektas tikrai bus perduotas statybos užsakovei ir pagrindinei finansuotojai - Kauno miesto savivaldybei.
Seimo nariai drauge su savivaldybės vadovais pirmadienį dar aptarė ir Kaunui ypač opius gatvių dangos remonto klausimus. Pažymėtina, kad savivaldybė viliasi netrukus gausianti iš Kelių direkcijos 8 mln. litų, kurių būtinai reikia suremontuoti „Žalgirio“ arenos prieigas ir kai kurias į šią areną vedančias magistralines gatves.
