Dar praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos posėdyje pasisakę už vadinamosios žaliosios miesto zonos išplėtimą į daugiabučių namų kiemus, politikai teigė, kad tai daroma miesto centre gyvenančių žmonių labui. Tuomet tikinta, kad įvedant rinkliavą už automobilių parkavimą ir miesto centre esančiuose kiemuose, bus apsaugoti čia gyvenantys šiauliečiai. Tačiau panašu, kad besirūpindama žaliojoje zonoje gyvenančiais miestiečiais, kaip tik juos miesto Savivaldybė ir užmiršo bei užkrovė begale rūpesčių ir išlaidų. Bent taip teigia kai kurie žaliosios miesto zonos gyventojai.
Ženklai – kaip grybai po gero lietaus
Į savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi Varpo gatvės gyventoja Inga, kuri pasakojo nustebusi, kaip vieną rytą išėję į kiemą pamatė ženklus – jų kiemo aikštelė tapo mokama zona. Ne tik pamatė, bet dar nespėję iki galo visko suprasti, palikę kiemo aikštelėje šeimos automobilį gavo ir baudą – esą pažeistas viešosios tvarkos įstatymas. Taip nutiko todėl, kad Varpo gatvės gyventojai, jiems patiems to nežinant, buvo priskirti prie miesto žaliosios zonos. „Visų pirma, manau, turėjo informuoti namo bendrijos pirmininką, namo gyventojus, o ne pulti statyti ženklus ir skubėti bausti. Dabar išėjo taip, kad tik sustatė ženklus, vėliau pakabino laiptinėje lapelį, kur galime skambintis, ir tuo viskas baigėsi“, – sako į miesto žaliosios zonos saugomų šiauliečių sąrašą ne savo noru patekusi moteris.
Pranešimas gyventojams ant laiptinės durų.
Panašiai kalba ir kiti to paties namo gyventojai. „Keisčiausia, kad tik maždaug prieš gerą savaitę, kai namo gyventojai pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą, ant durų atsirado informacinis lapelis apie kažkokį gyventojo bilietą. Ir iš viso, kiemą apmokestino, o niekas net nesugebėjo sutvarkyti aikštelės. Juk čia aikštelėje, šalia namo, viskas išdaužyta, vienos duobės“, – sako Varpo gatvės namo gyventoja Ona, kuri svarsto, gal tas informacinis lapelis apskritai atsirado tik dėl to, kad kažkas iš kaimynų kreipėsi į žiniasklaidą. Jos kaimynė Genė dėsto ir kitas problemas: „Aš esu ligonė, pas mane dažnai atvažiuoja anūkė, kuri mane aprengia, padeda nuvažiuoti pas gydytojus. Dabar ji bijo pas mane važiuoti, nes gaus baudą. Tai nei šiaip, nei taip“.
Gauti leidimą automobiliui – (ne)sunku
Pagal sutartį su Savivaldybe, už kontrolę ir pinigų už automobilių parkavimą daugiabučių kiemų aikštelėse surinkimą atsakinga įmonė „Stova“. Anot Pardavimų skyriaus vadovo Artūro Satkūno, gyventojas, kurio namas yra Savivaldybės arba valstybinėje žemėje, pagal Tarybos nutarimą turi teisę gauti gyventojo bilietą, kuris leidžia statyti automobilį nemokamai. Vienos patalpos savininkas gali gauti du gyventojo bilietus. „Norėdamas gauti gyventojo bilietą, savininkas ar įgaliotas asmuo turi pateikti mūsų įmonei šiuos dokumentus: asmens tapatybės dokumentą, patalpų nuosavybę patvirtinantį dokumentą ir automobilio registracijos dokumentą“, – teigia A. Satkūnas.
Atrodytų, viskas paprasta – susitvarkai dokumentus ir toliau ramiai naudojiesi kieme esančia automobilių statymo aikštele. Tačiau šiaulietė Inga sako, kad ne viskas taip lengva. „Pasiskambinus namo laiptinėje paliktu telefono numeriu, atsiliepęs „Unipark“ darbuotojas pasakė, kad norėdami gauti gyventojo bilietą, turime jam atsiųsti skenuotus dokumentus. Taip reikia todėl, kad parkomatus Šiaulių mieste prižiūri vienas žmogus, kuris dar ir fotografuoja pažeidimus, todėl ne visuomet jį galima rasti darbo vietoje. Vyriškis sakė norintis skenuotų dokumentų, nes taip lengviau viską sutvarkyti, o jis vienas visko nespėja“, – sako Varpo gatvės gyventoja. Moteris stebisi, kodėl ji dėl atsakingos įmonės neūkiškumo turi patirti tiek papildomų rūpesčių – sukti galvą, kaip nuskenuoti reikiamus dokumentus, arba net iš kelių kartų derinti susitikimo laiką su įmonės, kuri renka pinigus ir deda baudas, darbuotoju. Inga svarsto, kaip su šia situacija susitvarko vyresnio amžiaus žmonės, jeigu ir jaunam žmogui yra ką veikti norint gauti vadinamąjį gyventojo bilietą.
A. Satkūnas nelinkęs sutikti su visais gyventojų skundais. Jis teigia, kad darbuotojų, atsakingų už dokumentų tvarkymą bei žaliosios zonos priežiūrą, – užtenka. „Šiaulių mieste mes turime du darbuotojus, kurie padeda gyventojams ir vykdo kontrolę, taip pat vieną žmogų tam skiriame Vilniuje. Turime ir 24 valandas per dieną 7 dienas per savaitę veikiančią telefoninę liniją, kuri atsako į visus klausimus. Todėl toks kiekis specialistų tikrai yra pakankamas“, – teigia A. Satkūnas. Jam keista, kad Šiauliuose iš gyventojų reikalaujama tik elektroninių, t. y. skenuotų, dokumentų kopijų. „Dokumentai priimami trimis būdais: pateikiant elektroninėmis priemonėmis mūsų įmonės internetiniame puslapyje, siunčiant dokumentus mūsų įmonės registracijos adresu arba atnešant dokumentus mūsų darbuotojui Šiauliuose. Mes raginame pateikti elektroniniu būdu, nes tada vartotojas gali lengvai tvarkyti savo duomenis savo paskyroje“, – situaciją komentuoja A. Satkūnas.
Žalioji zona – kirtis nelegaliai būsto nuomai?
Nors Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis teigia, kad automobilių stovėjimo apmokestinimas pradėtas daugiabučių namų bendrijų iniciatyva, pradėjus rinkliavą nemažai gyventojų patiria sunkumų. Kalbinti žaliojoje zonoje gyvenantys šiauliečiai iškelia ir kitą daugiabučių namų kiemuose automobilių apmokestinimo problemą. Žmonės atkreipia dėmesį, kad ne visi, kurie gyvena šiose teritorijose, turi nuosavus būstus. Nemaža dalis gyventojų – nuomininkai. Panašu, kad neturintiems būsto nuosavybės dokumentų, bet norintiems gauti gyventojo bilietą savo transporto priemonei, problemų ir rūpesčių – dar daugiau. „Jeigu kalbame apie gyventojo bilieto išdavimą asmeniui, kuris nuomojasi būstą, tai toks asmuo turi pateikti dar ir galiojančią buto nuomos sutartį. Mes patikrinsime registrų centre, ar sutartis tikrai sudaryta su buto savininku, jeigu taip, tokiam asmeniui patvirtinsime gyventojo bilietą“, – sako A. Satkūnas. Čia pat jis priduria, kad gyventojo bilietas galioja tik namo kieme, gatvėje ir mokamose aikštelėse bilietas negalioja, reikia mokėti už paslaugas bendra tvarka.
Į žaliąją miesto zoną papuolę gyventojai dėl „Unipark“ taikomos gyventojo bilieto išdavimo tvarkos, panašu, gali būti tempiami ir iš neįteisintos nuomos rinkos šešėlio. A. Satkūnas primena, kad kalbant apie galiojančią buto nuomos sutartį, neturima omeny laisva forma surašytų sutarčių. „Mums reikia oficialaus, t. y. notaro patvirtinto, dokumento, iš kurio būtų labai aišku, kas yra nuomininkas, o kas – nuomotojas, tikrasis būsto savininkas“, – sako įmonės „Stova“ Pardavimų skyriaus vadovas. Jis pripažįsta, kad tokia tvarka gali būti nepalanki gyventojams, kurie nuomoja būstą tinkamai neįteisinę tokios savo veiklos ir nemoka mokesčių į valstybės iždą. Neturint tinkamai įteisintos nuomos sutarties – gyventojo bilietas nebus išduodamas.
Išeitis – santuoka?
Panašu, kad žaliojoje miesto zonoje įvairių nepatogumų patiria ne tik mokesčius slepiantys būsto nuomotojai. Jurgita su draugu gyvena sesers šeimai priklausančiame bute. Sesuo su vyru prieš keletą metų neteko darbo ir su visa šeima išvyko laimės ieškoti į Angliją. Butą laikinai užleido kaip tik mokytis atvažiavusiai Jurgitai – ir saugiau nei tuščią laikyti, ir mokesčius yra kam sumokėti. Aišku, jokios nuomos sutarties seserys tarpusavyje nesudarė. O ir negalėtų, nes butas pirktas su paskola, tad tam reiktų banko leidimo, kuris, greičiausiai, nesutiktų. Atsirastų problemų ir dėl buto draudimo – daugelis bendrovių nedraudžia buto su nuomininkais, nors mergina juo rūpinasi kaip savu.
Jurgita sako nesuprantanti, kodėl negalima tiesiog kiekvienam buto savininkui išduoti dviejų leidimų – taip, kaip daroma daugelyje Europos miestų. Dabar dėl tariamos galimybės prekiauti leidimais, kenčia visi. Ji sako, kad net jei butas ir būtų jos vardu, ji vis tiek turėtų problemų, nes nesutaptų jos ir automobilio savininko pavardės. Jurgitos vairuojama mašina registruota motinos vardu. Mergina neseniai išsilaikė teises, tad motinai draudimas kainuoja žymiai pigiau. O ką reikėtų daryti su ilgamečio gyvenimo draugo mašina? Sudaryti su mylimuoju buto nuomos sutartį, o šis sudarytų su ja automobilio nuomos sutartį? Ir kiekvieną fiktyvią sutartį tvirtinti pas notarą? Nes tekėti dėl automobilio vietos ji dar tikrai nepasiruošusi. Tačiau įmonės „Stova“ Pardavimų skyriaus vadovas sako, kad jeigu automobilio savininkas yra kitas, bijoti nereikėtų. „Tai įtakos neturi, tiesiog vienai patalpai yra išduodami du gyventojo leidimai“, – tikina A. Satkūnas. Tačiau įmonės „Stova“ Pardavimų skyriaus vadovas sako, kad jeigu automobilio savininkas yra kitas, bijoti nereikėtų. „Tai įtakos neturi, tiesiog vienai patalpai yra išduodami du gyventojo leidimai“, – tikina A. Satkūnas.
Prisimindama, kodėl sesuo prieš keletą metų pirko butą, Jurgita kelia ir kitą klausimą – ar nebus dar labiau apsunkinama šeimų su vaikais situacija, juk ne paslaptis, kad nuomininkų su vaikais nenorima ir be sutarties. Kai savininkai žinos, kad tą sutartį dar reikės ir įteisinti, žmonės dar labiau jų vengs.
Šiaulietis Vaclovas pasakoja, kad jam rimtų problemų kilo tuomet, kai nusprendė remontuoti buto grindis. „Pradėjus ieškoti remonto darbus atliekančios įmonės, susidūriau su netikėta problema – niekas nenorėjo važiuoti, nes nesutiko mokėti už statybines medžiagas ir darbo įrankius atvežusio mikroautobuso stovėjimo vietą. Palikti automobilio kur nors toliau nuo namų – irgi nebuvo galima, nes reikalingi darbo įrankiai. Aš pats mokėti už vietą taip pat nelabai norėjau, nes ir taip nepigiai kainuoja remonto darbai, statybinės medžiagos. Pensija mano nedidelė“, – sako Vaclovas.
Savivaldybės atstovai sutinka, kad tokie gyventojų skundai iš dalies pagrįsti, nes miesto žaliųjų zonų kūrimas dar tik pradėtas, todėl ir taisytinų dalykų nepavyksta išvengti. „Kadangi šis procesas dar tik pradėtas, gali būti, jog susidarys situacijų, kurias spręsime atskirai. Situacijoms kartojantis, bendrą nuostatą Tarybos sprendimu įtrauksime į taisykles. Jei susidaro situacija, kuri sukelia gyventojams problemų, reikia kreiptis į Miesto infrastruktūros skyrių, kur galima išduoti laikiną leidimą“, – sako Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas A. Adomaitis.
Kur nukeliauja rinkliavos pinigai?
Varpo gatvėje pakalbintas Šiaulietis Vaclovas sako, kad kiemų aikštelių apmokestinimas ir gyventojų vargai siekiant gauti gyventojo bilietą – dar niekis. Jam būtų įdomu sužinoti, kur nukeliauja iš vairuotojų surinkti pinigai. „Juk įvedus tokią rinkliavą, automobilių srautas tik sumažinamas, bet kad automobilių visai neliktų – to nėra. Aš tokiems mokesčiams iš dalies gal ir neprieštaraučiau, jei surinkti pinigai būtų skiriami kiemų priežiūrai, aikštelių remontui. Dabar to tikrai nėra“, – sako Šiaulių miesto žaliosios zonos gyventojas.
Jam antrina ir šiaulietė Inga, kuri sako, kad Savivaldybė pirmiausia turėjo pasirūpinti aikštelių, kiemų būkle, o tada – mesti ir rinkliavos kepurę. „Pastatyti ženklą ir reikalauti mokėti yra lengva. Bet pirmiausia reikėtų paruošti vietą, kur tas ženklas statomas. Dabar ženklai sustatyti duobėtose, neprižiūrimose aikštelėse. Už ką mokėti?“ – klausia Inga. Moteris pastebi, kad net prekybininkai neatidaro parduotuvės neparuošę sienų, neparengę privažiavimų. Miesto žaliojoje zonoje įkalinta moteris sako, kad jau daug metų jų namo bendrija prižiūri ir tvarko ne tik savo kiemą, bet ir teritoriją už jo ribų, nes Savivaldybė ne visuomet randa pajėgų žiemą nukasti sniegą, o vasarą nušienauti žolę.
„Surinktos lėšos iš veiklos yra dalinamos įmonei ir savivaldybės pagal sutartį, kurią mes pasirašėme laimėję viešą konkursą. Dėl Savivaldybės gaunamų lėšų panaudojimo, reikėtų teirautis jų“, – teigia įmonės „Stova“ atstovas A. Satkūnas. Pradėjus ieškoti atsakymų Savivaldybėje, paaiškėjo, kad iš žaliosios miesto zonos gyventojų surenkami pinigai už automobilių parkavimą papuola į bendrą katilą. „Vietinė rinkliava patenka į miesto biudžetą, o biudžetą skirsto miesto Taryba“, – teigiama Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo atsakyme. Kitaip tariant, jei Taryba nuspręs, kad daugiabučių namų kiemai dar nėra avarinės būklės, lėšos jų remontui ir priežiūrai gali ir nebūti skiriamos, nesvarbu, kad pinigai už automobilių statymą tokiose kiemuose yra renkami.
Kitų miestų praktika
Kiekvienas pokytis, o juo labiau susijęs su mokesčiais, lietuviams nuo seno yra itin skaudus ir sukelia labai daug diskusijų. Žaliosios miesto zonos kūrimas, siekiant ne tik apvalyti miesto centrą nuo automobilių grūsties, bet ir sukurti sveikesnę miesto viešąją erdvę – nėra tik šiauliečių politikų sumanymas. Panašios zonos jau seniai kuriamos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Klaipėdos miesto mero patarėjas Simonas Gentvilas sako, kad pajūrio mieste nuo 2009 metų apmokestintas automobilių stovėjimas centrinio miesto gatvėse, o nuo 2013 metų sausio – ir visose centrinės miesto dalies valstybinėse žemėse, t. y. ir daugiabučių namų kiemuose.
Pasak Klaipėdos politiko, klaipėdiečiai, įvedant tokias rinkliavas už automobilių parkavimą daugiabučių namų kiemuose, ne ką mažiau protestavo nei dabar šiauliečiai. „Čia iš esmės yra labai aštri diskusija tarp tų, kurie turi automobilį, ir tų, kurie jo neturi. Tačiau ir vieni, ir kiti privalo suprasti, kad visa tai daroma siekiant paskatinti gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu, siekiant sumažinti taršą centrinėse miestų dalyse, kur itin intensyvus eismas. Politikams, žinoma, tai nėra populiarus sprendimas, – sako S. Gentvilas. Klaipėdos miesto mero patarėjas prisimena, kad aršiausios diskusijos vyko maždaug pusmetį. Vėliau viskas nusistovėjo, aistros nurimo. Taip nutikti galėjo ir dėl to, kad gyventojams buvo aiškiai pasakyta, kaip panaudojami iš jų surenkami pinigai. „Per metus iš šios rinkliavos Klaipėdoje surenkama maždaug 3,5 mln. Lt. Šie pinigai dalinami į tris dalis. Viena iš jų skiriama viešajam transportui, pavyzdžiui, kompensuojama dalis viešojo transporto bilietų kainos, kiti pinigai maždaug lygiomis dalimis tenka kiemų, iš kurių ir surenkamos lėšos, priežiūrai. Žinoma, trečdalis surenkamų pinigų skiriama sistemos administravimui, t. y. parkomatų priežiūrai ir kitoms panašioms išlaidoms“, – sako Klaipėdos miesto mero patarėjas S. Gentvilas.
Siūlo perimti valstybinę žemę
Nenorintiems sutikti su automobilių parkavimu žaliosiose miestų zonose, Klaipėdos politikas S. Gentvilas siūlo dar vieną išeitį – pačioms namų bendrijoms prisiimti atsakomybę už dabar valstybei priklausančius daugiabučių namų kiemus, kuriuos prižiūri Savivaldybės. „Gyventojai galvoja, kad privažiuoti automobiliu prie namo durų – jų prigimtinė teisė, tačiau taip tikrai nėra“, – sako Klaipėdos miesto mero patarėjas. Jis teigia, kad nenorintys mokėti jokių mokesčių, turi kitą išeitį – įteisinti valstybinę žemę. Tokiu atveju namo bendrija ar jos administratorius nuomojasi žemę iš valstybės, bet yra atleidžiami nuo žemės mokesčio. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ir atsakomybė už namo kiemo teritorijos būklę, teritorijos priežiūrą pereina paties namo gyventojų atsakomybėn.
