Gražiame Dzūkijos kampelyje Alytaus rajono Obelijos gyvenvietę dabina vaizdingas parkas. Jį visad mėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai. Parkas tapo dar patrauklesnis, kai jį savo darbais papuošė liaudies menininkas I. Užkurnys. „Dainavos legenda“ – taip pavadintos mūsų literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus kūrybos motyvus šio garsaus meistro išdrožinėtos ąžuolo skulptūros.
Labai įdomi parko įkūrimo istorija: parkas buvo pradėtas kurti kai dar Miroslavo apylinkėse pirmininkavo Antanas Gražulis. 1969 m. kolūkis vienas pirmųjų rajone savo jėgomis pasistatė kultūros namus. Įkurdino juos gražiame gamtos kampelyje: pušelėmis apaugusios kalvos, tarp kalvelių čiurlena upeliukas, telkšo pelkutės, skamba paukščių giesmelės. Būtent tokioms Dzūkijos gamtos grožio oazėms savo talentą skyrė Dainavos krašto dainius Vincas Krėvė-Mickevičius...
Pirmininkas, neslėpdamas savo sumanymų nuo žmonių, liepė statybininkams pakeisti kultūros namų projektą. Aplinką suprojektavo Vilniaus pedagoginio instituto docentas J. Tauras. A. Gražulis numatė, kad docento suprojektuotą parką laikams pasikeitus bus galima pertvarkyti į „Kryžiaus kelius", kaip buvo prieš karą Vilniaus priemiestyje Kalvarijoje arba Žemaičių Kalvarijoje. Užvirė parko kūrimo darbai, tačiau greitai darbus sutrukdė „nugyvento" Balkasodžio kolūkio prijungimas. Teko mesti į šalį kultūrinį darbą ir žiūrėti ūkiškųjų reikalų.
Parko idėja atgaivinama po dešimtmečio, kai pirmininku paskiriamas Pranas Sasnauskas, mokytojas, kurio pomėgis – žemės ūkis. Kolūkio pirmininko P. Sasnausko iniciatyva parko kūrimo darbų ėmėsi Miroslavo vidurinės mokyklos mokytojai ir moksleiviai bei tuometinio Obelijos kolūkio žemdirbiai. Pradėjus kurti parką, buvo lyginami nuo karo likė apkasai, kalvelėse sodinami medeliai, kasami tvenkinėliai. Tuo metu įrengiami pasivaikščiojimo takai, nubarstyti raudona smulkinta skalda, statomos užtvankos, tempiami iš laukų gražūs dideli akmenys. Iš Latvijos slaptai atvyksta buvęs partizanas Antanas Ambrulevičius ir pasislėpęs giminaičių klojime sukuria Lietuvos kunigaikščių skulptūras. Parko pradžioje lankytojus pasitinka kunigaikščių Margirio ir Šarūno skulptūros. Iš tvenkinio išnyrančios mergelės ir bernelio skulptūros primena „Gilšės" legendą - juk parkas kuriamas menant rašytojo V. Krėvės padavimus...
Tačiau greitai pasipila skundai. Į Vilnių iškviestam P. Sasnauskui įsakoma nutraukti darbus arba parką skirti kitam asmeniui, pavyzdžiui... V. Mickevičiui-Kapsukui. Saugumas, sužinojęs, kad A. Ambrulevičius be leidimo atvyko į Lietuvą, įsako skubiai išvažiuoti ir daugiau čia nesirodyti (mat šis, daug metų kalėjęs lageryje, iš Lietuvos buvo ištremtas iki gyvos galvos).
Tačiau sumanus pirmininkas nenuleidžia rankų: pakviečia iš Vilniaus liaudies meistrą Ipolitą Užkurnį, kuris per neįtikėtinai trumpą laiką išdrožia trylikos didelių ąžuolinių skulptūrų ansamblį. Ir vėl kiekviena skulptūra – rašytojo Vinco Krėvės padavimų personažas.
Dabar parke yra keturi tvenkiniai, teka upeliai. Raudonžemiu išbarstyti takai veda prie didžiulių riedulių, matyti gražios apylinkės. Parke auga per 20 rūšių vietinių medžių ir krūmų bei dar tiek introdukuotų. Netoli kultūros namų – piramidės formos vakarinės tujos, bekvapiai ir plaukuotieji jazminai, pavasarį parką žiedais puošia kaštonai, tarpinės ir lanksčiašakės forzitijos. Parkas plečiasi, gražėja. 1986 m. parkas buvo paskelbtas valstybinės reikšmės gamtos paminklu.
Naudota literatūra
1. Danilevičius E. Šlamėkit ąžuolai.- Vilnius, 1984
2. Juravičius J. Parko „Dainavos legenda“ likimo vingiai// Dainava.- 2002, Nr. 1
3. Isokas G. Lietuvos gamtos paminklai.- Vilnius, 1995
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
