Rekomendacijas parengė Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru. Jose išvardytos smurto formos ir detalūs atpažinimo kriterijai. Jei matomos sumušimų, sužalojimų žymės ant vaiko kūno, kraujosruvos be paaiškinamos medicininės priežasties, pastebima vaiko baimė grįžti namo, perdėtas lipšnumas, nuolankumas su svetimais žmonėmis ar atvirkščiai – agresyvumas, tai leidžia įtarti smurtą prieš vaiką.
Dokumente taip pat nusakoma, koks suaugusiųjų elgesys laikytinas smurtingu – pavyzdžiui, psichologinis smurtas gali pasireikšti vaiko atstūmimu, kai suaugusieji vaikui įvairiais būdais demonstruoja, kad jis nemylimas ir nepageidaujamas, vaiko keikimu, jo išskyrimu iš kitų šeimos narių, neįleidimu namo, prisidengiant disciplinos tikslais, ir kt. Atsižvelgiant į seksualinio smurto specifiką, rekomendacijų priede pateikiami skirtingo amžiaus vaikų adekvataus ir pažeisto seksualinio elgesio aprašymai.
„Šios psichologų ir kitų specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nusakyta, pagal kokius požymius atpažinti smurtą patiriantį vaiką ir kokių veiksmų reikia tučtuojau imtis, ką turėtų žinoti kiekvienas mokytojas ir mokyklos darbuotojas, – pagalba mokyklai, su jomis turi būti supažindinti visi mokyklos darbuotojai“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Siekdamas, kad rekomendacijose pateikiami smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijai ir pagalbos vaikui būdai mokyklose būtų taikomi veiksmingiau, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras šiemet taip pat organizuos seminarus mokyklų vaiko gerovės komisijų nariams, nurodo ministerija.
Jeigu bet kuris mokyklos darbuotojas įtars, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama, jis tučtuojau turi pranešti mokyklos vadovui, o pastarasis – savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir policijai. Mokyklos vaiko gerovės komisija privalės organizuoti pagalbą vaikui. Nepranešimas apie smurtavimą užtraukia teisinę atsakomybę.