Pernelyg emocingai komentuodami interneto publikacijas, skaitytojai užsidirba didžiules baudas ir netenka kompiuterių.
Atakos prieš Kauno politikus
Ne taip seniai žinoma kaunietė advokatė, Kauno tarybos narė Aušra Ručienė vieno dienraščio interneto tinklapyje po publikacija perskaitė apie save krūvą bjaurių komentarų. Anoniminiai komentatoriai įžeidinėjo, žemino moterį, kol galiausiai vienas pasiūlė su A. Ručiene susidoroti.
Įtarianti, kad, kad komentarus parašė jos politiniai oponentai, advokatė–politikė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. Dabar ji sunerimusi, kad tyrimas vyksta jau trečią mėnesį, o ji neinformuojama, nei kas nustatyta, nei kas išpuolių autoriai.
Manoma, kad teisininkę įžeidžiantys komentarai buvo rašomi iš kai kurių savivaldybės klerkų kabinetų. Kol kas nė vienas jų neprisipažino šlykščiausiais žodžiais internete išpeikęs A. Ručienę.
Politikė nežada nuleisti rankų, ir žada eiti iki galo – siekdama teisybės bei bausmės internetiniams šmeižikams.
Kiek anksčiau su panašia problema susidurdavo ir kitas Kauno tarybos narys Arvydas Garbaravičius. Buvęs laikinosios sostinės meras iki šiol mano, kad bene labiausiai galėjo užkliuti savo įpėdiniui tuometinėje Kauno savivaldybėje – mero pareigas ėjusiam, konservatoriui Andriui Kupčinskui.
Dėl nesibaigiančio šmeižto ir įžeidimų internete A. Garbaravičius buvo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, tačiau šis tyrimas nedavė rezultatų: nors buvo nustatyti kompiuteriai, iš kurių buvo rašomi komentarai, tačiau tikrieji „rašytojai“ į dienos šviesą nebuvo ištraukti.
Tačiau Kauno politikai A. Ručienė ir A. Garbaravičius – toli gražu ne vieninteliai interneto komentatorių įžeisti žmonės. Dėl internete platinamų komentarų kasmet į teisėsaugą kreipiasi apie šimtinė piliečių, keliasdešimt bylų pasiekia teismus.
Daugėja nuosavų kompiuterių, kasmet daugėja ir tokių incidentų.
Srutos iš interneto
Pavarčius kirvarpų apgraužtas išlikusias tarpukario bylas aiškėja, jog įžeidinėjimai bei grasinimai – senas mūsų tautos (laimei, ne tik mūsų) bruožas.
„Kaimynė Ona užstojo man kelią ir apklausė, „Kurva, kur eini?“ į ką aš tyčia atsakiau „Pasitrauk, gyvate, nes gausi. Ogi pas tavo vyrą einu!“ Tada Ona mane apkeikė ir pasikėlusi sijoną man parodė nuogą savo užpakalį, o aš supykusi pakėliau akmenį ir tiesiai į jį paleidau“, – rašoma 1932 metų Gruzdžių (Šiaulių raj.) policijos nuovados byloje.
Žinoma, rietenų bei įžeidinėjimų netrūko visais laikais. Tačiau tikra užgauliojimų, šmeižto bei srutų lavina pasipylė išplitus internetui. Tiksliau, kai norėdami privilioti daugiau skaitytojų, lietuviškų naujienų tinklapių leidėjai leido straipsnius interneto skaitytojams komentuoti ir tuo kai kuriems emocingiems žmonėms paspendė baisius spąstus, nes parašęs komentarą internete nebegali persigalvoti ir jį paredaguoti ar ištrinti, o internete paskleista informacija laikoma paviešinta masinės informacijos priemonėje.
Lemia žmogaus kultūra
Norėdamas parašyti komentarą užsieniečių tinklapio publikacijai, paprastai pirma turi registruotis, nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, o tai jau šiek tiek drausmina. Populiariausių Lietuvos tinklapių savininkai, siekdami pritraukti kuo daugiau skaitytojų, komentuoti leidžia be jokių registracijų. Tad mūsų šalyje internete rašinėjama, kas kam užėję ant seilės. Jei lemiamu momentu prisimintų, ką apie juos rašinėja interneto komentatoriai, mūsų krepšinio čempionai nepataikytų į krepšį, o scenos žvaigždės sukluptų ar netektų balso viduryje akordo.
„Kokia žmogaus kultūra, tokie ir komentarai, – „Akistatai“ paaiškino žinomas psichologas bei Seimo narys Gediminas Navaitis. – Išliejusiajam agresiją žmogui paprastai palengvėja. Žinoma, gerai būtų aukštesnė visuomenės kultūra, kultūringesni komentarai, tačiau tai nelengva pasiekti, tad yra kaip yra. Geriau te keiksmai agresija ir agresija liejasi internete nei gatvėje.“
Esame nepakantūs?
Ikiteisminių tyrimų dėl amoralių komentarų statistika rodo, kad gana daug tautiečių nekenčia čigonų, dėl visų savo bėdų linkę kaltinti žydus, atvirai siūlo susidoroti su homoseksualais, kurių neskiria nuo pedofilų ir labai mėgsta įžeidinėti Lietuvos šou žvaigždes.
Teisėsaugos pareigūnai komentarų problemą vertina iš įstatymo pusės. Jie ypač aktyviai atsakomybėn traukia už skatinamą neapykantą, kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (BK 170 str.). Už šį nusikaltimą galima sėsti iki dviejų metų, nors teismai paprastai baudžia solidžiomis baudomis.
„Apibendrintai galima sakyti, kad neapykanta orientuota į „kitokius“ nei mes. Tai rasinės, etninės grupės: romai, žydai, kartais – lenkai, rusai. Stereotipai prieš romus yra labai stiprūs, pasisakoma labai nekorektiškai, rodant tai grupei neapykantą, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius, dėl tokių komentarų irgi kartas nuo karto pasirašantis prašymus prokuratūrai.
Šmeižto spąstai
Išvengti kaltinimų nesantaikos kurstymu, raginimų susidoroti nesunku, tereikia pagaliau suvokti, kad ne tautybė lemia asmenines savybes. Juk net aršiausias nacionalistas pripažįsta, kad ne visi lenkai separatistai, ne visi žydai – godūs, ne visi čigonai – vagys. Kita vertus, ar tarp mūsų, lietuvių, nėra gėjų, pedofilų, vagių, žudikų ir sukčių? Tai kodėl skubam kaltinti tik kitus?
Kitas pavojus rašant komentarus – būti apkaltintam šmeižtu, už ką gresia nelaisvė iki 2 metų. Šio nusikaltimo svarbiausias bruožas – šmeižikas suvokia, kad skelbia melagingą informaciją, bet sąmoningai tai daro.
Šiemet buvo atspausdinta žinutė, jog Telšių rajone prie kelio Telšiai – Plungė esančios kavinės „Premjera“ vadovai įdarbina invalidus, už tai gauna valstybės subsidijas, kurių dalį, įtariama, galėjo pasisavinti. Kadangi kavinės savininkė Stefanija Kaseliauskienė – šalies Mokesčių inspekcijos vadovas M. Kaseliauskas, žinia sulaukė daugybės komentarų. Supykusi S. Kaseliauskienė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama nustatyti maždaug 30 komentarų autorius, kuriuos kaltino šmeižimu, nes ją išvadino vagimi, kai ji ne tik nenuteista, bet ir nesulaukusi tokių įtarimų.
„Kodėl kitiems galima?“
Pareigūnai išsiaiškino, kad komentarus rašė net ir du žurnalistai – kaunietė bei šiaulietis. Pastarasis kviečiamas iš karto nuvyko į Telšių policiją, kur prisipažino, apgailestavo ir atvirai paaiškino, ką ir kodėl komentavo. Kaunietė gi pasipiktino, kad kažkas drįsta ją kviesti apklausoms, apipylė įvairias instancijas, net Generalinį prokurorą, skundais ir parašė verksmingą straipsnį į internetą, kad nepasiduosianti. Bylą tyręs Telšių ekonominės policijos inspektorius tik šypsojosi, išgirdęs, kad žurnalistė gynybai pasirinko vaikišką taktiką – slėptis už kitų, viską suverčiant kitiems: „Tai kas man paaiškins (...), kodėl N. Venckienės ir L. Kedienės vieši kaltinimai teismui ir teisėjams – joks šmeižtas, o mano išsakyta nuomonė be keiksmažodžių, grasinimų, nekurstanti rasinės neapykantos – baisus nusikaltimas?“
Tad jei rašydamas internete komentarus norite išvengti kaltinimų šmeižtu, neskelbkite neįrodytos žeminančios informacijos, kurią galima patikrint taikant tiesos – netiesos kriterijus. Pavyzdžiui, šmeižtas parašyti, kad žmogus padarė nusikaltimą, serga venerine liga, yra amoralus – melavo, sukčiavo, paleistuvavo ir t.t. Tokius teiginius galima objektyviai patikrinti ir jei juos parašėte neturėdamas įrodymų, rizikuojate būti patrauktas atsakomybėn už šmeižtą.
Įžeisti labai lengva
Šmeižtas nėra nuomonė, kurios negalima patikrinti taikant tiesos – netiesos kriterijų, pavyzdžiui, kad pilietis yra juodašiknis, bjaurybė, brudas, plumprotis, smirdalius ir t.t. Nes nėra kaip objektyviai išmatuoti sėdmenų spalvos ar galvos minkštumo, gražumo ar kvapnumo, todėl tokie apibūdinimai teisiškai vadinami ne duomenimis, o nuomone. Tačiau, aštrialiežuviai komentuotojai, nesidžiaukite, nes visi tokie apibūdinimai yra pats tikriausias įžeidimas, aprašytas Baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje. Pastarasis skelbia, žmogų veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažeminti, neigiamai užgauliai atsiliepti apie nukentėjusiojo asmenybę, jos savybes yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, bauda arba areštu.
Įžeistajam padavus skundą, teisme niekas net nesivargins įrodinėti, ar įžeidimas atitinka teisybę, nes įžeidūs žodžiai kalba patys už save. Beje, įžeisti galima ne tik interneto komentaru, bet ir atsiuntus įžeidžią SMS žinutę, taip pat žmogų apspjaunant, apipilant paplavomis, net žeminančiai patampant už nosies ar kitaip tyčia, prie liudytojų ar be jų, pažeminant.
Drąsa išgaruoja
Politikai, vieši asmenys dažnai pakantesni, įpratę susilaukti mases pačių įvairiausių komentarų ir neturi laiko su kiekvienu nepraustaburniu bylinėtis. Pastarieji, nesulaukę bausmės, neretai nusprendžia, kad gali taškytis šmeižtais, įžeidimais kaip tik panorėję.
Yra sumanių nepraustaburnių, kurie nusikalstamus komentarus rašo per tarpinius „proxi“ serverius, todėl pareigūnams sunku ar net neįmanoma nustatyti komentarų autorius. Tačiau dažniausiai skaitytojai rašo iš savo kompiuterių net nežinodami, kad kiekvienas kompiuterio apsilankymas internete, kiekvienas komentaras palieka nematomą unikalų kompiuterio pėdsaką (interneto protokolo „IP“ adresą, tinklo plokštės unikalų kodą), pagal kurį beveik visada nustatomas komentarų autorius.
Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, vos pareigūnai pasibeldžia pas amoralių rašliavų autorių, šio drąsa išgaruoja. Komentaruose ugningai raginęs kitus mušti, išvyti, net nužudyti, šmeižęs ar įžeidinėjęs žmones, įkliuvėlis ima bailiai veblenti nieko nenorėjęs įžeisti ar juolab sunaikinti, o komentare viso labo parašęs savo kuklią nuomonę.
Nuomonę reikšk etiškai
Ką gi, mūsų Konstitucijos 25 straipsnis gina žmogaus teisę reikšti savo įsitikinimus. Paprasčiau tariant – laisvoje šalyje galima turėti ir skelbti savo nuomonę, net jei ji ne visiems patinka. Pasak Civilio kodekso, nuomonė nuo faktų ar duomenų skiriasi tuo, kad nuomonė yra subjektyvi ir jos negalima patikrinti taikant tiesos – netiesos kriterijus. Tačiau nuomonė turi būti etiška! Užgauliai išreikšta nuomonė tampa įžeidimu, už kurį, kaip minėta, baudžiama net nereikalaujant įžeidimo įrodyti.
Kartais sunku į vertinti komentuotojo kaltę, jei komentaras lyg ir įžeidus ar šmeižiantis, bet, pavyzdžiui, nenurodytas įžeidimo objektas. Tokiu atveju kaltę teisėjas vertins subjektyviai. Tik erzinti likimo tokiais gudriais komentarais tikriausiai neverta, nes Lietuvoje jau atsirado teisėjų, nuteisiančių už tai, „ką galėjo pagalvoti skaitytojas“.
Stengiasi ar stanginasi?
Neva nepakeliamais darbo krūviais besiskundžiantys pareigūnai neturi laiko tirti visų nusikaltimų internete. Ką tik paskelbta, jog nei Lietuvos, nei Didžiosios Britanijos pareigūnai nesiėmė padėti lietuviui, kurį sukčiai sugundė internete reklamuotu neva pigiai parduodamu lengvuoju automobiliu, išviliojo kone 15000 litų perlaidą ir dingo. Analogiškų apgavysčių be pareigūnų reakcijos – jau dešimtys.
Nesuprasi, mūsų pareigūnai stengiasi, ar stanginasi. Nes jie nuoširdžiai ir smulkmeniškai gaudo paikų, niekam neįdomių ir nuostolių nepadariusių interneto komentarų autorius, pildo kalnus niekam nereikalingų popierių, komentarų autoriams net pareiškia įtarimus ir po to iš karto... nutraukia tyrimus, siūlydami įžeistajam pačiam pateikti privatų kaltinimą teisme.
Tik faktai
Švenčionių rajone gyvenantys pensininkai nustebo sulaukę pareigūnų, pareikalavusių paaiškinti, kas parašė antisemitinius komentarus. Nustatyta, kad klaidos nėra, juos parašė iš Londono, kuriame gyvena, pasisvečiuoti atvykęs sūnus. Jį teismas nubaudė 750 litų baudą.
Kelmėje gyvenanti 69 metų tremtinė gydytoja po straipsnio apie Vilniuje sumuštus juodaodžius, įžeidinėjo imigrantus, juos išvadindama „parazitais“. Pensininkė rasistė nubausta 650 litų bauda.
Plungės verslininkas nuteistas už tai, kad internete iškoneveikė žydus ir čigonus. Plungiškį įsiutino žinutė, kad Vieningosios lietuvių nacionaldarbininkų partijos lyderiui Mindaugui Murzai ir jo bendražygiams už kurstymą diskriminuoti žydus – neleisti Šiaulių centre uždegti Menorą – skirtos tūkstantinės baudos.
48 metų vilnietis, dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universitete, nubaustas 1040 litų bauda už pasiūlymą internete pastatyti paminklą žydšaudžiams. Pareigūnams kilus abejonių, komentarą ištyrė Lietuvos istorijos institutas, kuris nustatė, kad toks komentaras skatina neapykantą žydams, kursto tautinę nesantaiką bei žemina lietuvių tautą.
Nemalonumų darbdaviams pridarė ir vienoje Kauno bendrovėje darbų saugos ir sveikatos specialiste dirbanti 61 metų moteris. Už etiką peržengiantį komentarą teismas jai skyrė 1300 litų baudą.
Net 4 metus truko tyrimas, kol buvo nustatytas studentas, Kauno Technologijos universiteto bibliotekos kompiuteriu parašęs antisemitišką komentarą.
Sigitas STASAITIS, Dailius DARGIS
