Policijos pareigūne dirbanti mergina jau trečius metus gyvena mažame Subačiaus miestelyje, Kupiškio rajone. Ir nors atrodytų, jog darbe mergina būna rimta ir susikaupusi, grįžusi atgal į namus ji pasineria į veiklą, kuriai reikia itin didelio švelnumo ir meilės – daržininkystę.
Pati Ingrida su šypsena veide pasakoja, kad mintis įsirengti šiltnamį bei daržą jai kirbėjo, vos tik atsikrausčius į naujus namus.
„Visą savo vaikystę ir jaunystę praleidau gyvendama kaime, todėl daržininkystė man nesvetima. Buvau didžioji mamos pagalbininkė pomidorų auginime ir ne tik. Visada patikdavo sėti, pikuoti daigus ir auginti, tačiau niekada neatkreipdavau dėmesio kaip tai daryti teisingai. Darydavau viską taip, kaip mama, pomidorų derliumi nesiskundėme ir to užtekdavo“, – šypteli pareigūnė.
Ingrida, pažiūrėjus į jūsų šiltnamį, drąsiai būtų galima teigti – jūs įkūrėte tikrą pomidorų rojų! Galima pastebėti, kad neapsiribojate tik tradicine raudona pomidorų spalva?
Pirmi metai nuosavame šiltnamyje buvo hibridinių pomidorų metai, tuomet užaugo, pilnomis kekėmis vaisių, pasipuošę pomidorai – kiekis buvo tikrai stulbinantis.
Džiaugiausi, pirmą kartą savarankiškai užsiauginusi tiek pomidorų, užteko visiems ir sau, ir draugus bei kolegas apdalinti. Tačiau pomidorai buvo su lyg vienu visi vienodos formos ir skonio. Juokauju, kad nuobodus gyvenimas šiltnamyje tais metais buvo. Tada dar net nenumaniau, kad pomidorai gali turėti tiek daug skirtingų skonių ir spalvų...
Jūsų nuotraukose nesunku pastebėti įvairių spalvų užaugusius pomidorus. Mėgstate išbandyti įvairias rūšis?
Antrais „pomidoriavimo“ metais įstojau į „Facebook“ pomidorų augintojų grupę ir jiems prijaučiančias kelias kitas grupes, ieškodama daugiau informacijos apie pomidorų priežiūrą. Na, turbūt tada ir prasidėjo kelionė į pomidorų rojų. (šypteli)
Pradėjau daugiau domėtis pomidorų auginimu, jų formavimu ir priežiūra, gavau praktiškų ir labai profesionalių patarimų iš grupių narių, kurie jau ne vienus metus augina keliasdešimt veislių. Akys raibo nuo įvairaus dydžio, formų ir visų vaivorykštės spalvų pomidorų. Dar labai nedrąsiai atsisiunčiau pabandymui keletą rūšių veislinių pomidorų sėklų, vis dar maniau, kad veislinius pomidorus gali auginti tik profesionalai, nes jų priežiūra daug sudėtingesnė, jie lengviau suserga ir yra daug reiklesni.
Užaugę pomidorai nenuvylė, o tik dar labiau „užkabino“. Nors turiu prisipažinti, buvo keista valgyti prinokusį, tačiau žalios spalvos pomidorą.
Kokių pomidorų rūšių šiemet būtų galima rasti jūsų šiltnamyje?
Šiais metais jau mano pusę šiltnamio yra okupavę veisliniai pomidorai, auginu 30 veislių tokių kaip Dark Tiger, Maryland, Dragon eye‘s, Black beauty, Stripes of Yore, Irish Liquid, Red Beauty, Alice dream, Lovely Lush, Juodas De Barao, Blue Jollies, Chocolate Stripes ir kitos.
Taip pat dvi lietuviškas veisles Skariai ir Milda. Kiekvieną nuskintą veislinį pomidorą valgau su pasimėgavimu, bandydama „pajausti“ jo skonines savybes. O kada jau visi pradeda nokti vienu metu, tai jausmas, kad būnu vien pomidorais ir gyva, nes visus juk norisi išragauti. (juokiasi)
Mintimis jau planuoju, kokias veisles kitais metais sodinsiu, kokių atsisakysiu, o kurioms dar duosiu šansą pasitaisyti. Turbūt taip ir susergama „pomidorlige“.
Ingrida, o galbūt mūsų skaitytojams atskleisite, kurios pomidorų rūšys yra jūsų vadinamasis topas?
Visas apibūdinti ir aprašyti turbūt užtrukčiau visą amžinybę, tačiau išskirsiu keletą veislių, kurios paliko didžiausią įspūdį ir jau dabar užsitarnavo vietą šiltnamyje kitiems metams:
Barry’s Crazy Cherry – pavadinimas pats kalbantis už save. Šimtai mažų pomidoriukų vienoje kekėje, veislė labai derlinga. Pomidoriukai sunokę tampa geltoni, labai saldūs ir sultingi, tikrai išskirtinio skonio. Auginti verta ne tik dėl skonio savybių, bet ir dėl nuostabaus vaizdo. Kitiems metams tikrai užsirekomendavo vietą mano šiltnamyje.
Allice‘s Dream – greitai išpopuliarėjusi veislė dėl savo išvaizdos ir skonio. Saldus egzotinis skonis, tarsi būtų ne pomidoras, o vaisius. Gražus, stambus ir net pilnai sunokęs, nelinkęs trūkinėti pomidoras. Beje sunoko viena iš pirmųjų veislių, rekomenduoju išbandyti.
Sart Roloise – gražuolis pomidoras. Skonis nėra labai išraiškingas, tiek kiek vaizdas. Nesaldus, labiau gal gaivus ir vandeningas pomidoras. Gana greitai augantis ir nokstantis. Kuo daugiau saulės gauna, tuo labiau tamsėja ir skonis būna labiau išreikštas.
Blue Jolies – turbūt viena iš labiausiai išgirtų veislių dėl savo skonio. Išbandžiau ir supratau, kad visos pagyros skirtos ne veltui, tikrai labai įdomaus ir išraiškingo skonio pomidoras. O tiek įvairių spalvų ant vienos kekės dar neteko matyti, nenuvylė visomis prasmėmis. Kitais metais užims garbingą vietą šiltnamyje.
Juodas De Barao – be galo derlinga veislė. Visas krūmas aplipęs kekėmis, pomidorai kompaktiški, nedideli, tvirti ir gerai laikosi sunokę. Turi savitą skonį, šiek tiek su rūgštele.
Black Beauty – labiausiai dėmesį patraukianti veislė dėl savo spalvos. Neįprastai atrodantys, tamsiai violetiniai, šešėlyje visai juodi pomidorai. Pomidoro vidus tamsiai raudonas, skonis – šiek tiek rūgštokas, tačiau išvaizda atperka viską.
Red Beauty – savo išvaizda žavinti veislė. Pomidoras šiek tiek salstelėjęs, neišraiškingo skonio.
...taip pat auginate ir hibridinius pomidorus?
Taip, kitoje mano šiltnamio pusėje kaip visada įsikūrę hibridiniai pomidorai dėl paprastos priežasties – labai gausaus jų derliaus ir atsparumo visoms negandoms. Gal ir jie nepasižymi kažkokiomis ypatingomis skonio savybėmis, tačiau niekada manęs „nepaveda“.
Derlius visada stabilus, vaisiai netrūkinėja, pomidorai transportabilūs. Kasmet šiek tiek kinta rūšys, tačiau savo vietą išsikovoję šiltnamyje „Tolstoi“, „Colibri“ ir ankstyvasis „Uragan“. Dar be jų šią vasarą auga „Toivo“, „Adam“ „Cherolla“, „Belle“ ir „Tamaris“.
Nusprendžiau daugiau pasisodinti vėlyvesnių pomidorų, kad derlius džiugintų ilgiau nei praeitais metais. Lauko lysvėje visada apie dešimt daigų įsikuria „Betalux“ žemaūgių lauko pomidorų. Juokiuosi kad iš hibridinių pomidorų negaila nei sultis spausti nei vakuoti juos, o šitokio grožio veislinius pomidorus užsiauginus gaila juos net skinti. Taigi kol kas šiltnamyje lygiosios, ir vietos užtenka tiek hibridiniams, tiek ir veisliniams pomidorams.
Sakoma, kad sodininkystės gyslelę reikia turėti savo genuose. Ar šis pomėgis jums sekėsi nuo pat pradžių?
Save laikau dar visiška pradžiamoksle pomidorų auginime, turiu dar daug ko išmokti ir kur tobulėti. Tai tarsi hobis, kuris džiugina mane pačią ir visą šeimą.
Dar ir kitą aistrą turiu atradusi, tai arbūzų auginimas. Ir man puikiai pavyksta suderinti pomidorų su arbūzais auginimą. Abi veiklos teikia labai didelį malonumą tiek akims, tiek mūsų pilvams. Per tris metus daržininkavimo nesu patyrus didelių nesėkmių, pomidorų derlius džiugino nuo pat pradžių. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau. (šypteli)
Galbūt galėtumėte atskleisti, kaip jums pasiseka užsiauginti tokį derlių, kokių taisyklių laikotės, pavyzdžiui, kada ir kiek laistote savo pomidorus?
Kai tik pranyksta šalnų pavojus ir oro temperatūra nusistovi ties šiltesniais orais, atidarau šiltnamio abi duris visai vasarai. Naktimis niekada jų neuždarinėju, nes esu įsitikinusi, kad būtent nuo per naktį uždaryto šiltnamio susikaupusi drėgmė prišaukia ligas pomidorams, oro cirkuliacija yra labai reikalinga mūsų mylimiems pomidorams.
Ūgtelėjus pomidorų daigams ir juos priraišiojus, pradedu mulčiuoti šiltnamio žemę nupjauta žole. Kai ji apdžiūna, vis papildau kitu sluoksniu. Labai pasiteisinęs dalykas sakyčiau yra mulčiavimas, ne taip greitai išgaruoja vanduo, o ir žemė visada išlieka supurenta. Taip pat galima pamiršti šiltnamio ravėjimą visai vasarai.
Laistydama pomidorus, nusižengiu taisyklei, kad negalima lieti šaltu vandeniu. Žinau kad negerai darau, kad sukeliu jiems stresą, tačiau kol kas laistau tik taip – tiesiai iš šulinio su žarna ir labai gausiai. Priklauso, žinoma, dar ir nuo oro temperatūros, bet dažniausiai į mėnesį ne daugiau 3-4 kartų.
Pomidorų lapų skynimas – dar viena arši tema diskusijų grupėse. O ar jūs nuskinate juos?
Mano mama vos tik užsimezgus vaisiams, pomidorus paverčia „nudistais“ – ir šiltnamis tvarkingai atrodo ir pomidorus lengviau surasti. Dariau pradžioje taip ir aš, kol nepasidomėjau, kad mes taip jiems tik kenkiame.
Tiesą pasakius, sunkiai sekasi kol kas atprasti nuo šio įpročio, tačiau su kiekvienais metais mano šiltnamyje vis daugėja pomidorų su lapais (saikingai). Nors iki šiol pasidalinus nuotraukomis pomidorų augintojų bendraminčių grupėse sulaukiu klausimų „Kur lapai? Kodėl tiek daug išskabyta?“.
Dėl lapų šalinimo pomidorų augintojų grupėse vyksta didelės diskusijos.
Viena pusė yra už pilną lapų išskabimą vos tik susiformavus vaisiams, nes lapų juk nevalgysime. Kiti kaip tik palieka visus lapus ir leidžia pomidorams augti „džiunglėse“. Visų lapų skabyti tikrai nereikia, mano nuomone, nes turi būti išlaikytas balansas.
Augalas per lapus gauna maistines medžiagas, todėl badauti jo palikti negalime. Tačiau ir neskabomi pomidorai negaus pakankamai saulės, vėdinimas bus prastas ir pomidorai sirgs. Šalinu lapus nuo augalo apačios iki pirmos susiformavusios kekės. Taip pat vieną kitą iš vidurio, kur labai susipina pomidorų lapai, kad būtų geresnė oro cirkuliacija ir augalai gautų daugiau saulės.
Augant pomidoro daigui, jį formuoti stengiuosi su viena viršūne. Nebent pražiopsau ir užauga antra, tada pagailiu ir palieku, bet ne daugiau. Mėgstu, kai mano šiltnamis atrodo tvarkingai, o ne kaip „džiunglės“, kurios kelia tik stresą.
Ar tręšiate savo pomidorus specialiomis priemonėmis?
Mano pagrindinis tręšimas, jeigu jį būtų galima taip pavadinti, tai tik sodinant pomidorų daigus į nuolatinę vietą. Į duobutes visada dedu pelenų, žuvies miltų (kartais ragų miltų) ir perpuvusio mėšlo.
Praeitais metais bandžiau pomidorų daigus palaistyti išgirtu dilgėlių raugu, tai daigai išaugo gigantiški, manau buvo jiems per daug azoto. Juk visur reikalingas saikas. Rudenį nuėmus pomidorų derlių ir ištuštinus šiltnamį, vietoj jų pasėju garstyčių. Vėliau, kai jos paauga, nupjaunu ir perkasu žemę.
O ar jūsų augalus puola kenkėjai?
Juokauju, kad mano šiltnamį aplenkia kenkėjai. Neteko dar sutikti nei pomidorų daigų siaubūno kurklio, nei viską naikinančio šliužo. Karkvabalių lervų tik vieną kitą jeigu randu, tai greitai su jomis „susitvarkau“.
Profilaktiškai į šiltnamį tarp pomidorų daigų jiems į draugiją pasodinu keletą gvazdikėlių (serenčių). Sodinu tikėdama, kad jų skleidžiamas kvapas atbaido kenkėjus, kiek tame tiesos – nežinau. (šypteli)
Kur ketinate dėti savo derlių, gal jau esate suplanavę, ką gaminsite iš jų?
Vasarą tik pradėjus nokti pirmosioms kekėms, pavargusiems nuo beskonių plastmasinių prekybos centrų pomidorų savi švieži pomidorai tampa tikra atgaiva gomuriui.
Tik tada kai jau nebespėjame suvalgyti, vienu metu greitai pradedančius nokti pomidorus, ateina eilė juos ruošti žiemai. Labai mėgstame pomidorus drebučiuose t.y. su želatina. Vakuojame ir nepjaustytus pomidorus marinate.
Taip pat nei vienos žiemos neapsieiname be adžikos ir naminio pomidorų padažo. O šiemet įsigijau dar ir vaisių bei daržovių džiovyklę ir jau spėjau išbandyti su pomidorais, gaunasi iš tiesų labai gardūs pomidorų traškučiai! (šypteli)
