Šiuo metu Vašingtonas stengiasi užkirsti kelią Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kovoms perraugti į regioninį karą.
Nuo spalio 17 dienos JAV dėl padažnėjusių raketų ir bepiločių orlaivių atakų kaltina Irano remiamas pajėgas, o praėjusią savaitę Sirijoje smogė objektams, kurie, Pentagono teigimu, buvo susiję su Teheranu.
Vašingtonas turi didžiulę karinę galią, tačiau jo reakcija į išpuolius kol kas apsiribojo tik šiais smūgiais, kurie, anot Pentagono, nesukėlė aukų, ir tokiu būdu siekiama užkirsti kelią platesnio masto konfliktui.
„Esame susirūpinę dėl to, kad visi Irano grėsmių tinklo elementai didina savo išpuolių skaičių taip, kad kyla pavojus, jog bus neteisingai apskaičiuota situacija arba regione prasidės karas“, – pareigūnas.
„Regioniniame kare pralaimi visi, todėl bendradarbiaujame su partneriais, sąjungininkais, naudojame telefono linijas ir didiname poziciją, kad aiškiai parodytume savo norą užkirsti kelią regioniniam konfliktui“, – pareiškė jis.
Pasak Vašingtono, išpuoliai prieš JAV karius yra atskirti nuo Izraelio ir „Hamas“ karo, kuris prasidėjo anksčiau šį mėnesį, kai ši kovotojų grupuotė surengė išpuolį prieš žydų valstybę iš Gazos Ruožo, o per jį, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių.
Tačiau Iranas pirmadienį pareiškė, kad išpuoliai prieš JAV pajėgas yra „neteisingos Amerikos politikos“, įskaitant paramą Izraeliui, kurio atsakomojo bombardavimo metu, Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 8,3 tūkst. žmonių, rezultatas.
„Vašingtonas siekia susilaikyti“
Irake šiuo metu yra maždaug 2,5 tūkst. JAV karių, o Sirijoje – apie 900 amerikiečių, kurie stengiasi užkirsti kelią džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), kadaise užėmusios nemažą teritoriją abiejose šalyse, atgimimui.
Neseniai įvykdytų išpuolių prieš šias pajėgas žala kol kas nedidelė – 21 JAV karys patyrė nedidelius sužeidimus, o vienas mirė nuo širdies smūgio, kai slėpėsi per netikrą pavojaus signalą. Tačiau, pasak JAV pareigūnų, yra didelė tikimybė, kad padėtis gali pablogėti.
„Yra didelė rizika, kad JAV ir Iranas gali eskaluoti karą dėl Izraelio ir „Hamas“ karo, nes tai gali įvykti Teherano nurodymu arba dėl to, kad jo įgaliotiniai patys nuspręs tai padaryti, – sakė ne pelno siekiančios organizacijos RAND vyresnysis gynybos tyrėjas Jeffrey Martini.
Jo teigimu, Teheranas Irake ir Sirijoje turi įgaliotųjų pajėgų, kurios praeityje ne kartą taikėsi į amerikiečių karius. Šie veiksmai prieš Izraelio ir „Hamas“ karą buvo sustabdyti Vašingtonui pasiekus neoficialų susitarimą su Iranu dėl įtampos regione mažinimo.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro Artimųjų Rytų programos direktorius Jonas Altermanas pažymėjo, kad dabartinė situacija skiriasi nuo ankstesnių išpuolių, nes „atrodo, kad visi Irano įgaliotiniai veikia tuo pačiu metu“, o tai didina „tikimybę, kad kas nors nutiks ne taip“.
JAV ne kartą yra pareiškusi, kad nori neleisti Izraelio ir „Hamas“ karui peraugti į platesnio masto konfliktą, ir sustiprino savo pajėgas Artimųjų Rytų regione kaip atgrasymo priemonę.
„Vašingtonas siekia susilaikyti ir kartu aiškiai parodo, kad jam to nereikia“, – apie atsaką į išpuolius prieš JAV karius sakė J. Altermanas.
Jis pridūrė, kad atgrasymo priemonė reikalauja gebėjimo ir noro padaryti kur kas didesnę žalą, bet kartu ir apsispręsti jos nedaryti.
„Iš JAV perspektyvos iššūkis yra tas, kad jei niekada nepadarysite tokios žalos, priešininkas abejos jūsų noru, o jei ją padarysite, galite pakliūti į eskalacijos spiralę“, – teigė J. Altermanas.
