Policijos pareigūnai dalį savo darbo laiko priversti gaišti be reikalo – šokdinami pokštaujančių ir nuotykių amžinai ieškančių paauglių bei jaunuolių sukeltų problemų. Tokie tirti atvejai dažniau baigiasi tik tėvišku moralu, o ne policininkus už nosies vedžiojusių melagių ir pokštininkų atgailavimu teisme. Galbūt todėl ir tobulėja iš namų linkusių pabėgti jaunuolių kuriamos tariamo pagrobimo ar išžaginimo istorijos, kurių tirti pareigūnai šoka nedelsdami.
„Pagrobtoji“ gėrė
Neseniai gausios policijos pajėgos visą parą visai be reikalo darbavosi Klaipėdoje. Per 20 policininkų ieškojo, kaip buvo pranešta, pagrobtos klaipėdietės Agnės D. (22 m.).
Tokią informaciją policininkams pateikė išsigandusi Agnės teta (78 m.), pas kurią gyvena ši tėvų neturinti mergina. Skundas nekėlė abejonių, nes Agnė yra šiuo metu Klaipėdos policijoje tiriamo sunkaus nusikaltimo liudytoja, tad visai tikėtina, kad kaltinamieji galėtų ja domėtis, stengtis paveikti.
Kaip pranešė teta, jos dukterėčią vakare pagrobė du vyrai ir, nuvežę į mišką, nebepaleidžia. Tiek Agnė spėjusi pašnibždomis pasakyti tetai, kai ši, susirūpinusi, kodėl dukterėčia per ilgai nepareina namo, paskambino jai, bet pokalbis staiga nutrūko, o tuoj po to merginos telefonas buvo išjungtas.
Pražuvėlės paiešką didelėmis pajėgomis skubiai pradėję policininkai pirmiausia puolė ieškoti asmenų, susijusių su minėta byla, kurioje Agnė – liudytoja. Jų ieškoti teko iki paryčių. Tuomet nusidriekė virtinė naujų vardų, pagal kuriuos ieškota kitų įtariamųjų.
Įtampa dėl pradingusios Agnės atslūgo tik kitą dieną, kai pareigūnai merginą prieš vidurnaktį surado viename miesto daugiabutyje. Čia „pagrobtoji“ kuo ramiausiai poilsiavo pas savo draugę. Merginos veltui laiko neleido – jos buvo girtos. Agnė nebetęsė melagingos istorijos, tetai prieš parą suriestos telefonu – pareigūnams ji pasakė viską sukūrusi tik todėl, kad norėjusi pabūti su draugais, o pensininkė teta būtų to nesupratusi. Merginos tikino turėjusios ką veikti, todėl vietos radijo, per kurį visą parą nuolat skelbta apie ieškomą Agnę, negirdėjusios.
„Gali pykti kiek nori, tačiau savo darbą privalai padaryti, – paklaustas, ar policininkai nesisvaidė prakeiksmais, sužinoję, kad daug prakaito išliejo ieškodami tik nerūpestingos lėbautojos, atsakė Klaipėdos apskrities policijos atstovas spaudai Albinas Strumyla. – Įvairaus melo atvejų šiais metais pas mus užfiksuota dvylika. Minėtoje istorijoje niekas nebus baudžiamas už melą, nes pati mergina į pareigūnus meluodama nesikreipė, o jos teta į policiją pranešė tai, ką išgirdo iš dukterėčios, nežinodama tikrų aplinkybių.“
Mulkino pusmetį
Tik pamojuoti Baudžiamuoju kodeksu nuotykių ieškantiems pokštininkams tenka neretai. Bet dviem 15 ir 16 metų kaunietėms, kurių kurptos melo istorijos jų tėvus ir policininkus šokdino daugiau nė pusmetį, turbūt baigsis liūdniau.
Pirmiausia paauglės pranešė, kad buvo apiplėštos gatvėje – neteko savo mobiliųjų telefonų. Jos nurodė ir įtariamuosius – pažįstamus vaikinus, žinomus ir policijoje. Po ilgoko tyrimo pareigūnai paskelbė savo išvadą, kad paauglės melavo. Tuo liko labai nepatenkinti mergaičių tėvai, kaltinę policiją neveiklumu.
Po kelių mėnesių vienos paauglės motina iš nežinomo telefono numerio gavo grasinančią SMS žinutę, kuria liepta įtikinti dukrą pakeisti parodymus dėl pagrobtų telefonų. Tokių žinučių vėliau būta ir daugiau. Pareigūnai atkakliai dirbo, kentė mergaičių tėvų spaudimą, tačiau šantažuotojų nesurado, kaip ir telefonų plėšikų.
Galiausiai policininkus pasiekė žinia apie tų pačių dviejų paauglių pagrobimą. Mergaičių tėvai pranešė gavę iš dukterų žinią telefonu, kad jos gatvėje buvo jėga įsodintos į automobilį, nuvežtos prie Kauno marių, surištos ir paliktos miške.
Gausios policininkų pajėgos, pasitelkus kinologus su šunimis, paaugles surado vėlų vakarą miško pakraštyje. Šios nebuvo surištos. Jos paaiškino, kad sugebėjo išsilaisvinti ir pabėgti. Ant abiejų mergaičių kūnų buvo matyti smurto žymių.
Tik vėliau paaiškėjo, kad tėvus ir policininkus paauglės ilgą laiką maitino melu. Kūrybingos pasakorės, priremtos policininkų surinktų neginčijamų duomenų, galiausiai prisipažino, kad telefonų pagrobimu pažįstamus vaikinus apkaltino iš keršto jiems, grasinančias SMS žinutes rašė pačios, nes norėjo, kad situacija atrodytų šiurpiau, o tariamas pagrobimas buvo irgi fantazijų vaisius – prireikę net vienai kitą sužaloti, kad liktų smurto žymių.
Išaiškėjus visoms draugužių apgavystėms, kaunietės mėgino nusižudyti išgėrusios stiprių vaistų. Joms prireikė ir medikų, ir psichologų pagalbos. O tėvams dėl nuotykių ieškotojų gali tekti patuštinti savo pinigines, nes policijos pareigūnai teigė linkę pateikti civilinį ieškinį dėl patirtos žalos ieškant neva pagrobtų merginų.
Melagių netrūksta
Panašūs žaidimai su policijos pareigūnais – kasdienybė. Druskininkų policijos atstovo Edgaro Suchaneko teigimu, nuotykių ieškotojų kiek sumažėjo, kai pradėjo veikti Bendrasis pagalbos centras. O iki tol policijos darbą nevykusiais žaidimais dažnai trukdydavo paaugliai ir jaunuoliai. Vieni tenorėdavo išsikeikti, kiti – įžeisti, treti – pasilinksminti. „Pareigūnai prie tokių reiškinių pripratę, apsišarvavę kantrybe, tad savo emocijų nedemonstruoja“, – sakė druskininkietis.
Panašiai kalbėjo ir Telšių apskrities policijos atstovė spaudai Vitalija Kazlauskienė. Jos paskaičiavimu, per devynis šių metų mėnesius Telšių policijoje už žinomai melagingą tarnybų iškvietimą buvo surašyti net 66 protokolai. „Pareigūnai nekeikia, nesijuokia ir ranka nenumoja į tokius iškvietimus – turime tikrinti visus“, – sakė V. Kazlauskienė.
Kai kurie melagingi pranešimai atima itin daug pareigūnų darbo laiko ir pastangų. Tokiais atvejais melagiai traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatytos kelių rūšių bausmės, tarp kurių – net ir laisvės atėmimas iki 5 metų.
Teismo bausme už melą gali baigtis kaunietei Ingai K. (20 m.), kuri prieš kelias savaites pasiskundė Kauno policijos pareigūnams, kad ji buvo pagrobta ir išžaginta. Prireikė šiek tiek laiko, ir mergina prisipažino melavusi.
O iš pradžių kaunietės pranešimas atrodė baugiai. Ji pasakojo, kad trys nepažįstami vyrai užpuolė ją vakare gatvėje, Kaune, prie kavinės „Banginukas“, įgrūdo į prabangų visureigį BMW ir nusivežė į nuošalią vietą. Sustoję vyrai kaunietei sugirdė kažkokią tabletę (manyta – kvaišalų), tada kankino ir niekino apie valandą, o galiausiai atvežė netoli tos pačios kavinės ir išmetė iš mašinos.
Kai per tyrimą paaiškėjo, kad kaunietė melavo, beliko spėlioti tokio jos poelgio priežastis. Ši istorija dar neturi pabaigos.
KOMENTARAS
Vilma VĖLYVIENĖ, psichologė (Marijampolė):
Netinkamas paauglio ar jaunuolio elgesys neretai byloja apie tikro rūpesčio juo stoką. Nepainiokime tikro rūpesčio su rigidiškomis (nelanksčiomis, sustabarėjusiomis) namų taisyklėmis, kurios taipogi verčia meluoti, išsisukinėti, ieškoti artimumo gatvėje.
Paauglystė – sunkus, sudėtingas laikas tiek bręstantiems, bet dar nesubrendusiems patiems jaunuoliams, tiek tėvams, kurie paauglių akyse yra neva mažai ką suprantantys ir išmanantys. Paauglystėje žmogus tarsi viena koja stovi suaugusiųjų žemėje (kūnu), o kita koja – dar vaikystės žemėje (emocijomis, protu). Tai gimdo įtampą – kūnas nori daugiau, kunkuliuoja, o emocijos su tuo nesusidoroja, kyla sumaištis ir maištas prieš tėvus, kurie tuos kūno impulsus nori įsprausti į vaikiškų taisyklių rėmus.
Bet ne visais atvejais kyla maištas, o ir maištas maištui nelygus. Kuo darnesni, artimesni santykiai buvo vaiko vaikystės laikotarpiu, tuo mažiau kyla tarpusavio santykių problemų paauglystėje. Paauglystėje atgyja ir visa jėga pasirodo neišspręstos vaikystės nuoskaudos ir nesutarimai. Jei paaugliai bėga iš namų, tai yra tikrai prastų buvusių ir esamų santykių išraiška. Po to – melas, išsisukinėjimai, „pasakos“. Tai veikiau ne nuotykių ieškojimų tąsa, o ir menkas suvokimas apie tokio melo pasekmes (juk suvokimu, protu paaugliai yra dar vaikų žemėje), ir būdas mėginti vaikiškai išsisukti (dažniausiai – dėl bausmės baimės). Ar tuomet tėvams reikia susirūpinti ir kreiptis pagalbos į specialistus? Reikia ne tik dėl to, kad vaikai sako netiesą, meluoja, fantazuoja, prisišaukia naujų problemų. Labiausiai reikia dėl to, kad bėgimas iš namų, „nuotykiai“ rodo stiprų priešiškumą tarpusavio santykiuose, slaptą neišspręstą konfliktą.
Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija 8 800 28888 I-VII visą parą
Vaikų linija 852 116 111 I-VII 11:00 - 21:00
Linija Doverija (rusų kalba) 8 800 77277 I-V 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10:00 - 21:00
Vilties linija 852 116 123 I-VII visą parą
800-ąją paslauga apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu:
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [email protected] Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [email protected] Atsako per tris dienas
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
I. ZUBRICKIENĖ
