Daugiau apie tai TV3 Žinių reportaže.
Ne visi gyventojai atidžiai stebi maisto kainas šalies parduotuvėse, bet tie, kurie skrupulingai nagrinėja kainas, įsitikinę, kad išleidžiamų pinigų suma kas mėnesį didėja:
„Pastebiu, per savaitę išleidžiu daugiau nei prieš pusę metų. Būdavo gal 50 eurų savaitei išleisdavau gamintis maistą, viską, dabar gal 70. Visą laiką įpratę, perki, kai kokia akcija pigiau, visą laiką taupai, kažkiek.“
„Žmonės ateina ir pamato, kad kiekvieną savaitę kažkas tai naujo yra. Ten centais pasikeičia aišku, bet prisideda.“
„Nepastebėjau didelio pakilimo. Kilstelėjo, jeigu imti metus laikus, bet jeigu imti paskutinius 2–3 mėnesius, šitame laikmety nepastebėjau.“
Lietuvoje spartėja kainų augimas
Visose šalies parduotuvėse prekės brangsta. Išankstiniai Valstybės duomenų agentūros skaičiavimai rodo, kad kainų augimas Lietuvoje spartėja. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija auga nuo rudens vidurio ir sausio mėnesį pakilo virš 3 procentų. Dalis ekonomistų tokio rezultato tikėjosi tik pavasarį, tačiau jo laukti neprireikė.
„To ir reikėjo tikėtis. Pirmiausia nuo sausio mėnesio 12-a procentų pakilo minimali alga. Antras aspektas, kad nuo sausio mėnesio pakilo dyzelino kaina ir transportavimo kainos“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Iš išankstinių duomenų matome, kad energetikos nešėjų kainos irgi prisidėjo prie aukštesnės infliacijos, paslaugų brangimas tam tikrų irgi išlieka reikšmingas faktorius ir, matyt, jis tęsis visus metus. Teks, matyt, mums visiems pakoreguoti infliacijos prognozes“, – tikino Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Dujų kaina Europoje ir Lietuvoje atitinkamai yra maždaug dvigubai brangesnė negu praeitų metų vasario mėnesį“, – aiškino A. Izgorodinas.
Brangsta pieno produktai
Maisto produktų kategorijoje netyla kalbos apie išbrangusį pieną. Išankstiniai duomenys rodo, kad pieno produktų kainos per metus pakilo beveik 5-iais procentais, o vaisiai pabrango beveik 7-iais procentais.
Žvelgiant giliau į pieno produktus, Žemės ūkio duomenų centro duomenys rodo, kad mažmeninė 10 ar 15 procentų riebumo grietinės kilogramo kaina Lietuvos parduotuvėse per metus pabrango 11 procentų, iki beveik 5 eurų.
O kilogramas liesos varškės per metus pabrango beveik euru, iki 6-ių eurų 65-ių centų. Kaina padidėjo 14-a procentų.
„Ilgą laiką maisto vartojimas Europoje buvo labai stipriai pakritęs. Gamintojai, matyt, dar nesuspėjo pasididinti gamybos pajėgumų, atitinkamai mes turim tokią laikiną problemą, kai paklausa kyla, bet pasiūla lieka labai maža, tas lemia ir sviesto, ir kitų pieno produktų kainų augimą“, – aiškino A. Izgorodinas.
Maisto kategorijoje yra ir kitų veiksnių, kurie gali pakelti kainas.
„Tokių sunkiai prognozuojamų rizikų yra. Tas pats paukščių gripas gali įtakoti paukštienos, mėsos produktų pakaitalų kainas. Žiūrėsime, kaip toliau vystysis naftos rinkos realijos. Infliaciją didinančių veiksnių gali atsirasti, apie kuriuos šiandien sunku kalbėti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Praeitais metais grubiai imant prekių kainos buvo stabilios, visą infliaciją kėlė paslaugos. Šiais metais, tikėtina, bus kitaip dėl kylančių atlyginimų, minimalios algos, ypatingai dyzelino, mes matysime ir prekių kainų augimą, ir toliau matysime paslaugų kainų augimą“, – sakė ekonomistas A. Izgorodinas.
Išankstiniai duomenys rodo, kad per metus labiausiai pabrango namų priežiūros paslaugos bei atostogų išvykos, maždaug penktadaliu. Beveik 17-a procentų padidėjo šilumos energijos kaina, o medicininės paslaugos pabrango grubiai dešimtadaliu.
Ekonomistai kol kas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks tris procentus.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
