Jei krizė be "vertybių perkainojimo" ir atnešė dar ką nors gero, tai - nuolaidas ir akcijas. Prekybininkai neslepia, kad dabar kiekvienas prekybos centras kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, o vienintelė kovos priemonė yra kaina.
Dabartinius "nuolaidų medžiotojus" galima būtų suskirstyti į kelias grupes: tuos, kurie kas rytą informaciją susiranda internetu, tuos, kurie nuo ryto šturmuoja parduotuves su reklaminiais laikraštukais, ir tuos, kurie bet kada užsukę į parduotuvę susirenka esamas akcijines prekes.
Vakarienė - 11 litų pigiau
Įvedus raktinį žodį "nuolaidos" vieno prekybos centro svetainėje, ant ekrano iššoko švieži baltagūžiai kopūstai po 1,39 lito už kilogramą (o buvo 1,99 lito), marinuoto kiaulienos šašlyko kilogramas už 9,49 vietoje 13,99 lito. Taip pat verta buvo užsipirkti daugiau nei perpus pigesnių grikių po 1,29 (buvo 2,69 lito), o desertui siūloma saldainių po 9,99 vietoje 16,99 lito už kilogramą.
Tad akcijinė vakarienė - šašlykai su kopūstų salotomis, perkant po kilogramą, kainuotų 11,38 vietoj 19 litų. Ekonomija - per 7 su puse lito.
Dar panaršius internete paaiškėjo, kad geriau važiuoti į kitą prekybos centrą. Ten kopūstų kilogramas praėjusią savaitę kainavo po 99 centus (vietoje užbrauktų 3,99 lito), o vištienos šašlyko - 8,49 lito vietoj 16,99 lito. Tad sumokėtume 9,48 vietoje 21 lito. Ekonomija - 11 litų.
Taip pat buvo galima surasti atpigintos grietinės, aliejaus, citrinų, netgi perpus pigesnio vyno.
Pakoreguoja dienos meniu
Pensininkė Janina Javtokienė internetu nesinaudoja, tačiau akcijomis, nuolaidomis - itin aktyviai.
"Ateinu iš ryto, kai akcijinės prekės dar neišpirktos, kartais susitaupo ir 10, ir 15 litų", - sako moteris.
Jos krepšelyje - akcijos kiaušiniai, šaldyti koldūnai ir cepelinai, kelios porcijos ledų, pieno, varškės sūrio ir citrinų. "Kokie penki litai tikrai susitaupė," - sakė moteris, rodydama čekį.
Nadežda Jeršova dar neseniai pati dirbo vieno prekybos centro salės darbuotoja, o dabar yra bedarbė, tad puikiai žino, kad geriausia į parduotuvę eiti antradienio rytais, kai akcija startuoja, o jos prekės dar neišpirktos. Moteris pasakoja, kol dar dirbo salėje, prisižiūrėdavusi ir skandalų - žmonės tiesiog pešdavosi dėl ribotų akcijos prekių.
Kitame prekybos centre sutikta ponia Gitana Kerbedienė prisipažįsta, kad visada naudojasi akcijomis. Jos krepšyje - beveik vien akcijų prekės: du buteliai aliejaus, pigesnio kefyro, šokoladinių saldainių, glaistytų sūrelių, arbatos.
"Ir internete pasižiūriu, ir rytais ateiname, nes netoli gyvename", - sako ponia Gitana.
Akcijos, prisipažįsta moteris, dažnai pakoreguoja ir dienos meniu. Jos sūnus Mantas taip pat pratinasi taupyti - visada renkasi akcijos ledus.
Prekės be nuolaidos - neįdomios
"Dabar visi mes tapome akcijiniais klientais. Jau pusmetį nebėra taip, kad žmogus ateitų ir susirinktų, kas po ranka. Dabar beveik visi vaikšto su kainų leidinukais rankose, kartais pasibraukę prekes, dažnai atsineša ir kitų prekybos centrų leidinukus, lygina kainas", - sakė "Maximos" tinklo atstovė spaudai Renata Saulytė.
Anot jos, dabartiniam pirkėjui prekė be nuolaidos tampa neįdomi, o nuolaidos turi būti tikrai didelės.
"Paskaičiavome, kad šiemet mūsų pirkėjui suteikta vidutinė nuolaida yra 30 procentų. Žmonių lūkesčiai išaugę, jie tikisi akcijų. Bandėme juos pritraukti su 10-15 procentų nuolaida, bet tai nepasitvirtino", - teigė prekybos tinklo atstovė.
Šio prekybos tinklo skaičiavimais, per vieną savaitgalį, pirkdami kavą su 20 proc. nuolaida, pirkėjai sutaupė 1,65 mln. litų, o pasinaudoję 40 proc. nuolaida apatiniam trikotažui - net 3 mln. litų.
"Dabar kiekvienas prekybos centras kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, ir vienintelė kovos priemonė yra kaina", - tvirtino R. Saulytė.
Grįžta į 2007-uosius
"Iki" prekybos tinklo atstovas spaudai Tomas Vaišvila sakė, kad akcijų prekių pardavimai per metus išaugo dvigubai, o nuolaidos išaugo net iki 60 proc., nes vilioti pirkėjus tapo gyvybiškai svarbu. Rinkodaros strategija tokia, kad pasivaikščiojęs po parduotuvę žmogus susirinktų visus būtiniausius produktus.
Norėdamas pritraukti žmones savaitgalį, prekybos centras siūlo tris populiarius akcijos produktus su didele nuolaida, nors toks pirkėjų viliojimas didelėmis nuolaidomis, anot T. Vaišvilos, ir "užmuša normalią prekybą".
"Mano mėgstamiausias pavyzdys - su lašiša. Tai yra toks produktas, kuris dabar perkamas tik per akcijas. Žmonės žino, kad viename ar kitame prekybos centre bus lašišos akcija, tad jie užsiperka ir užsišaldo, - sako prekybos tinklo atstovas. - Tokiais atvejais prekių kiekiai yra ribojami iki 5 kilogramų ar 5 vienetų, kad žmonės, atėję į parduotuvę vėliau, neliktų apgauti".
Anot T. Vaišvilos, lašiša ar kitas populiarus produktas paprastai baigiasi labai greitai, dažniausiai iki pietų. Todėl yra svarstoma net galimybė pradėti akcijas vakare.
"Dabar viską galima susipirkti iš akcijų prekių. Tai pats brangiausias būdas privilioti pirkėją, tačiau, jei nuolaidų nebus, žmonės pas mus neis", - sako T. Vaišvila.
Prekybos tinklo "Iki" skaičiavimais, per šiuos metus dėl įvairių nuolaidų pirkėjai sutaupė 28 mln. litų.
Prekybos tinklai, patikslino T. Vaišvila, taiko ne tik akcijas, bet mažina ir "lentyninių" prekių kainas. Naujausiais duomenimis, produktų kainos prekybos centruose yra grįžusios į 2007-ųjų lygį.
Lietuvio pirkėjo ypatumai
"Lietuvoje akcijos dar veikia, o iš mūsų tyrimų matyti, kad Latvijoje žmonės jau nebeįperka net akcijų metu arba jų poveikis mažesnis, nes ten ekonominė situacija dar sudėtingesnė", - konstatuoja R. Saulytė.
Lietuvoje populiariausios yra garsių, kokybiškų gaminių nuolaidos, o Latvijoje žmonės jau nebežiūri kokybės, svarbiausia - kaina. Latviai atsisako net pirmojo būtinumo produktų.
Iš tyrimų matyti, kad lietuvaičiai vienus produktus keičia kitais, koreguoja mitybos racioną. Jei anksčiau valgydavo daugiau šviežios mėsos, šviežių daržovių, tai dabar daugiau vartoja miltų, miltinių produktų, sparčiai mažėja kulinarijos, konditerijos gaminių, desertų pardavimai. Mėsos, pasak tinklo atstovės, lietuviai suvalgo bemaž tiek pat, tik renkasi pigesnius produktus, perka mažesniais kiekiais arba laukia akcijų, kurių metu nusiperka daugiau ir kaupia atsargas.
Lietuvos pirkėjas, pažymi R. Saulytė, dar yra išlaikęs stiprų patriotinį jausmą - mieliau perka lietuviškus produktus. O latviams ir estams tai nėra svarbu.
Dar viena ypatybė - Lietuvoje, skirtingai negu kai kuriose Vakarų valstybėse, pigių prekių tinklai yra nepopuliarūs. Mūsų tautiečiai mieliau eina į turgų, nei į mažų kainų parduotuves.
Statistika
Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu, mažmeninės prekybos apyvarta smuko vienuolikoje šalių, o padidėjo šešiose.
Daugiausia apyvarta išaugo Švedijoje (3,7 proc.), Austrijoje (2,6 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (2,4 proc.).
Didžiausi kritimai užfiksuoti Latvijoje (29,6 proc.), Lietuvoje (19,5 proc.) ir Estijoje (18 proc.).
Nijolė KOSKIENĖ
