Valdančiųjų Viktoro Uspaskicho partijos viliojimas – tik politinis išskaičiavimas ar seniai brandintas planas, kurį laimina ir Prezidentūra?
Tai Kėdainių „kniaziaus“ V. Uspaskicho UAB, besimaitinanti Rusijos pinigais, daranti gėdą Lietuvai. Daugmaž taip dar prieš Seimo rinkimus apie Darbo partiją (DP) kalbėjo Tėvynės sąjungos vadovybė. Kas dešiniuosius verčia išsižadėti savo žodžių? Dėl dešimties papildomų balsų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), premjero Andriaus Kubiliaus žodžiais, „pasiryžusi perlipti save, anksčiau deklaruotas nuostatas vardan valstybės reikalų“.
Šaukimas į koaliciją – raštu
A. Kubilius, Eligijus Masiulis, Algis Čaplikas ir Arūnas Valinskas – valdančiųjų partijų lyderiai – Europarlamente sėdinčiam V. Uspaskichui dėtis prie koalicijos pasiūlė oficialiu raštu: „pradėti konsultacijas dėl prisijungimo arba bendradarbiavimo „kitomis formomis“. "Tai konservatorių idėja", - linkčioja kiti valdančiųjų partijų lyderiai.
TS-LKD partijos vadovybės nariai, klausiami apie tokio sumanymo ištakas, kalba miglotai arba dedasi nieko nežiną.
„Negaliu į šį klausimą atsakyti konkrečiai. Tikrai nežinau, – aiškino Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pirmoji viešai prabilusi apie galimą TS-LKD ir „darbiečių“ bendradarbiavimą. – Galbūt aš tiesiog buvau drąsiausia?“
Lygiuojasi į socdemus?
Tuo metu įtakingi konservatoriai-krikdemai neoficialiuose pokalbiuose užsimena, kad partnerystės su „darbiečiais“ idėjos ištakų reikėtų ieškoti ir Prezidentūroje, ir dar pasiteirauti Rasos Juknevičienės.
Pati R.Juknevičienė, viena įtakingiausių TS-LKD vadovybės narių, tokias kalbas neigė. Anot jos, sprendimas kviesti „darbiečius“ – A. Kubiliaus siūlymas, tai prieš porą savaičių buvo aptarta partijos vadovybės susirinkime. Politikė neprisiminė, kam ir kada pirmąsyk šovė tokia mintis, ir mintimis grįžo į pirmąsias dienas po Seimo rinkimų.
„Dar prieš rinkimus mus spaudė kitos jėgos, kad pasakytume, su kuo tikrai neitume į koaliciją. Jau tada svarstėme, kad nieko nesakysime, nes mus varo į kampą. Pavyzdžiui, kodėl socdemams visada galima būti su visais, o mums jau ne?“ – netikėtai pareiškė R. Juknevičienė.
TS-LKD vadovybės ir koalicijos partnerių spendimą prašyti V. Uspaskicho partijos paramos ji laiko „natūraliu ir neišvengiamu“.
„Matydami situaciją Seime, dėl neapibrėžtos kai kurių politinių jėgų pozicijos tai ir svarstome“, – aiškino A. Kubiliaus pavaduotoja ir nepamiršo pridurti, kad blogiausias variantas būtų koalicija su socdemais. R. Juknevičienė „darbiečių“ paramą būnant opozicijoje pavadino „labai realiu variantu“, kaip „konservatoriai altruistiškai palaikė socdemų mažumos Vyriausybę“.
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma šia tema šnekėti taip pat nelinkęs. „Aš – tik frakcijos seniūnas. Ji kol kas šio klausimo nesvarstė. Nieko nežinau, neturiu ko pasakyti“, – nukirto jis.
Valdančiųjų sąjungos su V. Uspaskichu TS-LKD partijos prezidiumas kol kas nesvarstė – sprendimas priimtas už eilinių partiečių nugarų. Tiesa, dar prieš 5 metus Tėvynės sąjungos suvažiavimas nutarė su DP į koaliciją neiti, tas nutarimas iki šiol nėra atšauktas, tad jokia žemesnė struktūra negali jo pakeisti, sakė nenorintis prisistatyti TS-LKD vadovybės narys.
Domina ir energetika, ir kultūra
Apie valdžios kėdes, galimus postus koalicijoje Seimo „darbiečiai“, balsas.lt žiniomis, aktyviai diskutuoti pradėjo skilus A. Valinsko partijai. Prieš daugiau nei mėnesį svarstymai jau įgavo pagreitį: už paramą valdančiajai koalicijai V. Uspaskicho bendražygiai labiausiai norėtų įtakos Energetikos ministerijoje, o propagandai skleisti jiems neva galėtų būti atiduota šiuo metu Tautos prisikėlimo partijai priklausanti kultūros ministro kėdė.
Esą Remigijų Vilkaitį pakeisti puikiai tiktų parlamentaras Vydas Gedvilas. „Kol kas apie postus kalbėti tikrai anksti. O pokalbių būta daug ir visokių“, – sakė pastarasis.
Oficiali „darbiečių“ laikysena, kurią perduoda Loreta Graužinienė, daugmaž tokia: „Laukiame, ką pasakys Viktoras.“ DP nariai ir V. Uspaskichas viešai skelbia, kad svarbiausia – programinės nuostatos: „Jeigu valdantieji atsižvelgs į „darbiečių“ siūlymus, apie koaliciją kalbėti bus galima, o jeigu neatsižvelgs – nebus apie ką.“
Tiesa, V. Uspaskichas jau po Seimo rinkimų yra sakęs, kad jo partijos frakcija – jei prireiks – palaikysianti „Lietuvai naudingus koalicijos sprendimus“.
Bijo ir L. Diniaus, ir A. Zuoko
Dvylika parlamentarų vienijančios frakcijos „Viena Lietuva“, anksčiau buvusios „Permainų“ koalicijos dalies, seniūnui Laimontui Diniui nelabai suprantamas valdančiųjų noras politinės paramos ieškoti „darbiečių“ stovykloje.
Pasak jo, frakcijos derybos dėl grįžimo į koaliciją yra įstrigusios, premjeras šia tema su parlamentarų grupe apskritai nebešneka. „Iš kur ta baimė? Galbūt mūsų konstruktyvūs pasiūlymai ir sukelia tų baimių? Čia reikėtų klausti A. Kubiliaus“, – nurodė L. Dinius.
Jis sako dar bandysiantis su TS-LKD frakcija aptarti ekonomikos planus ir toliau kalbėtis: „Tikrai nesiruošiame griauti Vyriausybės, norime padėti.“ Tačiau vienalietuviai vis dar valdo dvi Seimo komisijas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
Koalicijos veikloje nebedalyvaujanti parlamentarų grupė jokios užuominos palikti užimamus postus bent jau kol kas esą nesulaukė. „Mes nesilaikome jų įsikibę. Jei būtų kitoks koalicijos matymas, tiesiog užtektų paprasto prašymo (palikti postus – red. past.). Kol kas jo nebuvo“, – sakė vienalietuviams vadovaujantis L. Dinius.
Valdančiųjų, ypač TS-LKD vadovybės stovykloje, nenoras kalbėtis su buvusiais A. Valinsko bendražygiais grindžiamas baime: neva šie, priimti atgal į koaliciją, galėtų ją kartkartėmis „šantažuoti“, mat yra susaistyti ryšiais su A. Zuoko šalininkais liberalcentristų frakcijoje. Skaičiuojama, kad šios grupuotės balsų skaičius Seime galėtų išaugti iki 15–16 ir tokiu būtų galima būtų blokuoti jiems nepatinkamus koalicijos sprendimus.
Premjeras A. Kubilius mano, kad su „darbiečiais“ susitarti kur kas lengviau nei su dinininkais: „Tai jūs matote iš mūsų veiksmų.“
„Parazitinis“ modelis
Dėl bendradarbiavimo ir palaikymo su DP susitarta jau seniai, tik laukta parankios politinės progos. Tokios nuomonės laikosi politikos apžvalgininkas Irmantas Melianas. Esą jau iš ankstesnių Seimo pirmininkės kalbų buvo galima suprasti, jog kokios nors „abejonės“ tėra „makaronų kabinimas“
„Užkulisiniai susitarimai jau greičiausiai yra pasiekti,“ – sako apžvalgininkas. Labiausiai tikėtiną bendradarbiavimo su „darbiečiais“ formą I. Melianas įvardija kaip parazitinę.
„Kaip konservatoriai kažkada rėmė „mažumoje“ buvusius Gedimino Kirkilo socdemus, taip gali elgtis ir darbiečiai. Nauda – abipusė. Vieni gauna balsų paramą savo nesveikai politikai, kiti – politinę įtaką be atsakomybės,“ – svarstė jis.
Tokiai nuomonei linkęs pritarti ir Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, politologas Mintautas Bložė. Jis siūlo galvoti, kokią maksimalią naudą iš to gali gauti „darbiečiai“. „Jei kol kas valdžios jokios duoti nežada, tai bent „išplauti“ V. Uspaskicho mundurą. Vis dėlto, tai nėra labai rimtas dalykas“.
Ekspertas labai skeptiškai žiūri į Darbo partijos lyderių kalbas apie tai, kad pagrindinis tikslas – savos programos nuostatų įgyvendinimas. Esą tai beveik neįmanoma, juk koaliciją sudarytų netgi penkios partijos.
M. Bložės teigimu, apie pasikeitusią vertybinę TS-LKD lyderių poziciją apskritai nė neverta kalbėti, mat jos niekada nė nebuvo. „Prieš pusantrų metų buvo 2K projektas. Apskritai, pagal vertybines nuostatas konservatorių nelabai galima prie dešiniųjų šiuo požiūriu priskirti. Vienintelė jų vertybė – valdžia“, - sako M. Bložė.
Jo teigimu, geriausia išeitis būtų keistis patiems konservatoriams, tačiau čia pat pripažįsta, jog kol partijai vadovaus A. Kubilius – tai tiesiog neįmanoma.
Konservatoriškoji demokratija
Tuo metu Tarptautinių santykių ir polikos mokslų instituto docentas Mindaugas Jurkynas suabejojo, ar TS-LKD viduje apskritai šis sprendimas yra diskutuotas ir demokratiškai patvirtintas.
„Jei tai būtų padaryta, būtų labai keista, nes būtent DP buvo tas antagonizmas, prieš kurį savo retoriką visą laiką orientavo TS-LKD, – svarstė politologas. – Konservatoriai šią partiją vadino korumpuota, blogiu Lietuvai ir panašiai. Jei sprendimas neišdiskutuotas partijos viduje, kiltų klausimas dėl vidinės jos demokratijos.“
Pasak eksperto, toks posūkis, jei būtų įgyvendintas, verstų suabejoti konservatorių nuoširdumu, kai jie kalba apie vertybes, ir reikštų, kad trumpalaikis noras išlaikyti valdžią yra svarbesnis.
M. Jurkynas sakė manąs, kad trumpalaikėje perspektyvoje DP gali siekti tam tikrų postų už paramą koalicijai, tačiau ilgalaikiai tikslai galėtų būti būti ir kiti: „Tai gali būti ir sprendimai susiję su DP iškelta „juodosios buhalterijos“ byla, ir kitokios paslaugos.“
Jo teigimu, tokia paramos valdančiajai koalicijai formulė kaip palaikymas būnant opozicijoje prieš būsimus eilinius, o gal ir priešlaikinius Seimo „leistų greitai atsitraukti nuo remiamos Vyriausybės, kad nebebūtum su ja siejamas rinkimų dieną“.
TIK FAKTAI
„Nėra didelė naujiena, kad vagys prisiskiriamą teisę vogti bando prisidengti žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Lietuvos teisėsauga turėtų elgtis, kaip reikalauja įstatymai, ir nepaisyti V. Uspaskicho noro vagystes įteisinti. Lietuva turi parodyti valią nesitaikstyti su korupcija nepaisant to, kokie aukšti veikėjai tam priešintųsi ir kokios triukšmingos viešųjų ryšių akcijos būtų rengiamos.“ (Taip A.Kubilius kalbėjo 2007 metų rugsėjį apie V. Uspaskichą, Maskvoje surengusį spaudos konferenciją apie neva Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises).
„Konkrečios partijos kvietimai dalyvauti vienoje ar kitoje jungtyje ar veikloje yra grynai valdančiosios koalicijos prerogatyva. Kai bus konkretūs rezultatai, tuomet realiai pasakysiu savo nuomonę. Kol kas tai yra tik kvietimas, politinių derybų pradžia“, – paklausta apie galimą valdančiųjų sąjungą su DP aptakiai atsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
V. Uspaskichas ir kiti DP veikėjai yra susiję su įmonėmis „Itera Lietuva“ ir „Stella Vitae“, kurios anksčiau tiekė gamtines dujas Lietuvai. Vėliau jas pakeitė bendrovė „Dujotekana“, kurios įtaką dabar bandoma sumenkinti. Dėl to DP veikėjus labiausiai domina energetikos sektorius.
Giedrius Šimkevičius
