Skurstantys ir ligų prispausti žmonės tegali pasvajoti, kad jų namus pasiektų labdaros organizacijų furgonais iš užsienio atgabenami baldai. Jie ir kiti daiktai atitenka kai kurioms įstaigoms ir politikų globojamoms kaimų bendruomenėms.
Kalbėti paskatino našlaičių istorija
Per visą Lietuvą nuskambėjo Vabalninko seniūnijos Ramongalių kaimo našlaičių istorija. Apie tėvo ir motinos netekusius ir savarankiškai pasiryžusius gyventi vaikus (vyriausiajam iš jų keturiolika, mažyliams - 4 ir 5 metukai) prieš Kalėdas rašė „Šiaurės rytai", reportažą rengė TV3 televizija.
Vaikams ir juos globojančiai suvargusiai močiutei šventės tapo šviesesnės gerų žmonių dėka.
Televizijos ekranuose neseniai vėl parodytai šeimai dovanų atvežė reportažą rengusios LNK televizijos darbuotojai. Jie našlaičiams įteikė ir 800 litų, už kuriuos šeima sakė pirksianti lovas ar sofas.
Ši žinia labai sujaudino Biržų Socialinių paslaugų centro veikla besidominčius rajono gyventojus. Televizijos laida jiems buvo postūmis kalbėti apie centro veiklą.
„Ar normalu, kad per visą šalį skamba istorija apie Biržų rajone gyvenančius našlaičius, kurie ne tik turi grąžinti kažkokias skolas žiopliems valdininkams, bet ir iš LNK televizijos gautais pinigais pirkti lovas, kai jas į kairę ir dešinę dalija rajono Socialinių paslaugų centras?" - kalbėjo vienos įstaigos darbuotojas, prašęs neviešinti pavardės.
Redakcijai taip pat pasiūlyta pasidomėti, kodėl Socialinių paslaugų centre dažnai būna rajono tarybos Socialinio vystymo komiteto narė Nijolė Šatienė.
„Manote, kad jos tik šiaip draugės? Jų ryšys kur kas tvirtesnis, nes abi sieja labdara", - nuomonę dėstė biržietis ir siūlė nuvažiuoti į Šukionis, kad įsitikintume, kiek iš labdaros gautų baldų stovi šio kaimo bendruomenės namuose.
„Ne vienas matė, kad iš Socialinių paslaugų centro gautais baldais ten visos sienos nuramstytos, o toje pačiose seniūnijoje gyvenantys našlaičiai lovas turi nusipirkti iš pašalpų. Kas turi žiūrėti, kaip ir kam skirstoma labdara?" - kėlė klausimą rajono gyventojai. Jie teigė, kad Šukionių kaimo bendruomenės namuose matyti tik dalis iš Socialinės paramos centro gautų baldų - kiti esą yra išvežioti rajono taryboje dirbančios kaimo bendruomenės pirmininkės Nijolės Šatienės nuožiūra.
„Tai gal Socialinės paramos centro direktorė Irina Endziulaitienė ir tarybos narė N. Šatienė pradeda konkuruoti su prekyba dėvėtais baldais užsiimančio Leopoldo Liutiko verslu?" - retoriškai klausė labdaros dalijimu susidomėję žmonės.
Jie taip pat teigė, kad labdara į Socialinės paramos centrą atkeliauja iš Suomijos. Su šios šalies labdarą teikiančios organizacijos atstovais ryšius palaiko Legailių senelių globos namų vadovas Renaldas Simėnas. Visa iš Suomijos atkeliavusi labdara esą skirstoma per Socialinių paslaugų centrą. Teigiama, kad tarp suomių atvežtų daiktų pasitaiko ir niekam nereikalingo šlamšto, tačiau geresni daiktai, o ypač baldai, esą keliauja ne vargšams, o įtakingiems žmonės ir jų vadovaujamoms įstaigoms.
Baldai reikalingi svečių ir stovyklautojų nakvynei
Antradienį apsilankius Šukionyse rajono tarybos narė valstietė liaudininkė Nijolė Šatienė neneigė, kad jos vadovaujamos kaimo bendruomenės namuose stovintys baldai gaunami ir iš Socialinės paramos centro.
N. Šatienei atvėrus kaimo bendruomenės duris, patekome į minkštų baldų komplektų pristatytą vestibiulį. Baldai buvo apkloti lovatiesėmis. Bendruomenės pirmininkė paaiškino, kad į vestibiulį baldai sunešti po ką tik kaime vykusių laidotuvių.
„Paprastai baldai būna sustatyti salėje prie sienų", - sakė N. Šatienė.
Dalis minkštasuolių ir antradienį buvo sustatyti prie buvusių kultūros namų, o dabar bendruomenei priklausančios salės sienų.
N. Šatienė parodė, kiek labdaros, tarp jų ir technikos invalidams, sukrauta ant scenos, atvėrė patalpą, kurioje saugomas invalidams reikalingas inventorius.
Pasak N. Šatienės, Šukionių kaimo bendruomenė labdarą gauna iš Bostono (JAV) ir Biržų socialinės paramos centro.
Draugystė su Bostono labdaros organizacija užmegzta per Ūkininkų draugijos Panevėžio skyriaus vadovę Mariją Rimkienę, kurios dukra gyvena Amerikoje ir padeda rinkti labdarą.
„Per septynerius metus iš Bostono labdarą (baldų, knygų, čiužinių, vežimėlių invalidams) esame gavę tris kartus", - sakė N. Šatienė. Tris funkcines lovas, kurios Šukionims nebuvo reikalingos, ji teigė atidavusi Socialinės paramos centrui.
Iš minėto centro Šukionys taip pat gavę nemažai labdaros - vaikštynių, stalų, suolų, sofų, čiužinių ir kt.
Baldai Šukionims esą labai reikalingi stovyklautojų ir svečių nakvynei.
„Pas mus viešėjo Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų kaimo bendruomenių delegacijos, kurias reikėjo apnakvindinti. Taip pat juk daugelis žino, kad vasarą pas mus vyksta stovyklos socialiai remtiniems vaikams", - kalbėjo kaimo bendruomenei vadovaujanti rajono politikė. Ji taip pat tvirtino, kad baldais aprūpinamos skurdžiau gyvenančios Šukionių ir aplinkinių kaimų šeimos.
„Šukionims reikėjo baldų. Jei kas nors nemėgsta manęs, tai kuo kaltas kaimas?" - atsiduso N. Šatienė, pripažinusi, kad Šukionims ji padedanti, kuo tik galinti, ir dėl to kyla daug pavydo.
Labdara - ne seniūnijoms, o kaimų bendruomenėms?
Pasiteiravus, kaip jai, rajono tarybos Socialinio vystymo komiteto narei, atrodo toje pačioje seniūnijoje esančių Ramongalių kaimo našlaičių istorija, N. Šatienė nesutriko.
„Bet mūsų baldai iš Socialinės paramos centro gauti gal prieš metus ar dvejus, o problema iškilo tik dabar. Be to, pati Ramongalių kaimo bendruomenė gavo dvi sofas bendruomenės namams", - nuorodą, kas turėtų pasirūpinti našlaičiais, pateikė rajono tarybos narė N. Šatienė.
Ji taip pat tvirtino, kad po kelis baldus gavo ne tik Ramongalių, bet ir Mieliūnų, Ančiškių, Gaižiūnų kaimų bendruomenės.
Nors Socialinės paramos centro išlaikymui skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos, savivaldybės administracijos padalinys - Vabalninko seniūnija - labdaros baldų, palyginus su Šukionimis, gavo labai nedaug.
„Dvi sofos, staliukas ir virtuvės komplektas", - iš Socialinės paramos centro gautus baldus išvardijo seniūnijos socialinio darbo organizatorė. Taip pat darbuotoja paminėjo, kad Vabalninko seniūnija gavo daug vaikštynių ir vežimėlių neįgaliesiems.
„Esame gavę dvi tokias sofas, kurios stovi bibliotekoje", - sakė Mieliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Šulnienė. Jos balse jautėsi skeptiškas požiūris į labdarą ir jos dalijimą liečiančius dalykus, tačiau pirmininkė komentuoti nieko nenorėjo.
Kalbantis su kitais labdarą gavusių organizacijų atstovais šie kėlė abejones dėl sąskaitose nurodytų naudotų baldų vertės - ji atrodė pernelyg didžiulė.
Direktorė sąskaitų nerodo, higienos paketus dalys A. Mozūras
Apie sąskaitas, kurios buvo išrašomos skirstant labdara gautus daiktus, Socialinių paslaugų centro direktorė I. Endziulaitienė vakar sakė galinti kalbėti tik su tikrintojais - auditoriais. Anot centro vadovės, daiktų vertes arba viso krovinio vertę nurodo labdaros siuntėjai. Labdaros skirstytojams esą telieka tą sumą dalyti ir nurodyti labdarą gaunančioms organizacijoms išrašomose sąskaitose.
Direktorė patvirtino, kad labdara gaunama iš suomių organizacijos „Vilties žvaigždė". Su labdaros tiekėjais, pasak I. Endziulaitienės, bendrauja Legailių globos namų direktorius R. Simėnas.
„Jis moka užsienio kalbą, tiesiogiai bendrauja ir su užsieniečiais, ir su labdaros gavėjais. Mes gauname tik socialinei aplinkai skirtą labdarą, o mokykloms baldus užsako pats Simėnas", - paaiškino I. Endziulaitienė.
„Šukionims? Jokiu būdu neduodame baldų. Net minčių negali būti. Pirmiausiai viskas atitenka seniūnijoms", - tikino I. Endziulaitienė. Tik išgirdusi, kad N. Šatienė pati prisipažino gavusi baldų iš Socialinės paramos centro, jam vadovaujanti I. Endziulaitienė patikslino - tai buvę ne dabar, o anksčiau. Be to, pati p. Nijolė centrui duodanti neįgaliesiems skirtos technikos. Pavyzdžiui, vaikštynių ir vežimėlių. Šių daiktų centras, pasak direktorės, ir pats gauna bei turi labai daug. O kadangi nėra kur sandėliuoti, ši technika, pasak I. Endziulaitienės, vežama į Vabalninką, į buvusią ligoninę.
Kadangi „Šiaurės rytuose" neseniai buvo spausdintas Danutės Balbierienės laiškas apie Socialinių paslaugų centre negautą įrangą sunkiai ligonei, korespondentė I. Endziulaitienei pateikė klausimą, ar centras gauna ir tualetinių kėdžių.
„Nė vienos", - skubiai atsakė direktorė. „Kai tik ką nors gauname, kviečiame visas seniūnijas", - tikino toliau.
Pasiteiravus apie paskutinę neseniai skirstytą labdarą I. Endziulaitienė teigė, jog šįsyk gautas tik labai didelis kiekis moterims skirtų higieninių paketų.
Kiek jų yra iš viso ir kokia jų vertė, direktorė teigė negalinti pasakyti, nes darbe nėra jos pavaduotojo Algio Mozūros. Be šio vyro labdara ir neskirstoma - už šį procesą atsakingas jis.
Kokioms įstaigoms centras anksčiau dalijo baldus, gautus iš labdaros, direktorė teigė nebeprisimenanti. Tik tvirtino, jog labdaros siuntose visada yra „labai daug chlamo". Tuos daiktus (tinkamus sodo nameliams, pirtims, pavėsinėms) esą galima atiduoti tik „žmonėms prie ūkio". Kas tie žmonės, centro vadovė nepasakė.
Kam atiteko paskutinės labdaros siuntos baldai, I. Endziulaitienė taip pat teigė nežinanti - to teirautis siūlė R. Simėno.
„Renaldas žino, kam užsako", - paaiškino. Direktorė taip pat teigė, kad Socialinių paslaugų centras neturi sandėlių, todėl visi gauti daiktai tiesiai iš furgonų dalijami seniūnijoms.
Pasitikslinus, ar seniūnijoms, ar kaimų bendruomenėms, I. Endziulaitienė paaiškino, kad labdara visada labai domisi N. Šatienė - jai baldų reikia susitikimų, stovyklų bei kitų renginių dalyvių apnakvyndinimui.
Baldų gavo Sporto ir Kaštonų mokyklos
Su Suomijos labdaros organizacija „Vilties žvaigždė" ryšius palaikantis Legailių globos namų direktorius R. Simėnas patvirtino, kad neseniai baldų gavo Kaštonų ir Sporto mokyklos.
Kaštonų mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius sakė, jog mokykla gavo suolų ir kėdžių. Šiais labdaros baldais aprūpintos keturios klasės.
Sporto mokyklos direktorius Algis Kriaučiūnas teigė, kad gauta kėdžių, stalų, spintų, šeši minkštasuoliai, staliukai, kurie galės būti naudojami stadione vyksiančių varžybų metu.
„Viskas laikoma šaudykloje, galiu parodyti. Dalį Sporto mokyklai skirtos labdaros aš atidaviau Kaštonų mokyklai, nes mokyklinių suolų mums nereikia", - sakė A. Kriaučiūnas.
Legailių globos namų direktorius R. Simėnas taip pat patvirtino, kad labdaros siuntos dalijamos per Socialinių paslaugų centrą arba tiesiogiai atiduodamos labdaros gavėjams.
Į klausimą, kas iš paskutinės siuntos atiteko Socialinių paslaugų centrui jis neatsakęs, o pasiūlęs pasikalbėti su pačia I. Endziulaitiene. „Jei direktorė taip sako, vadinasi, tik higieninių paketų ir gavo", - išsitarė R. Simėnas. Sykiu jis užtikrino, kad šįkart Socialinių paslaugų centras baldų tikrai negavo.
Alfreda Gudienė
