Sodins tik berželius ir pušaites?
Dalytis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos pyragą nelengva, juolab kad jis yra mažesnis. Šio laikotarpio planuojamas biudžetas – apie 6,599 mlrd. Lt. Praėjusių septynerių metų laikotarpiui buvo skirta maždaug milijardu litų daugiau.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) atstovai įsitikinę, kad būtina kuo daugiau lėšų skirti prekinei žemės ūkio produkcijos gamybai remti. Šeimos ūkių organizacija piktinasi, kad stambieji jau susišlavė ankstesniųjų metų paramą, todėl dabar reikia atsigręžti į šeimos ūkius. Deramos paramos reikalauja nenašiose žemėse dirbantys ūkininkai, ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, užsiimantieji kaimo turizmu ir kt.
Po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir socialinių partnerių susitikimo sunerimo ir miškininkai. Juos išgąsdino siūlymas kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje. Dabar miškai paprastai sodinami žemėse, kurių našumas yra iki 32 balų.
„Tai visiškas nesusipratimas. Jei tokia nuostata būtų įtvirtinta, nuo 2014 m. Lietuvoje būtų sodinami tik berželiai ir pušaitės. Juk yra patvirtinta miškingumo didinimo programa, buvo parengtos savivaldybių miškų įveisimo schemos. Tam išleisti milijonai litų, o dabar staiga siūlomos kitos miško įveisimo taisyklės“, – miškininkų susirūpinimą išsakė Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.
Anot jo, parama miškui įveisti turi būti teikiama visose žemėse, kuriose yra išduotas leidimas vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu 2004 m.
Spaudžia stambieji žemdirbiai
Miškininkai susirūpinę, kad dalijant naujo laikotarpio kaimo plėtros programos biudžetą gali būti ignoruojamas ankstesnės Vyriausybės sprendimas „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“. Jame apibrėžta, kad apie 10 proc. kaimo plėtros lėšų turi būti atriekta miškų ūkio priemonėms finansuoti.
Miškininkai įsitikinę, kad kuo mažiau lėšų skirti miškininkystės priemonėms ŽŪM vadovybę spaudžia stambieji žemdirbiai. „Jie suinteresuoti, kad būtų mažinamos lėšos ne tik miškams, bet ir kaimo plėtrai, o ES išmokų vokas nebūtų paliestas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, dabar 2 proc. stambiausiųjų ūkių gauna 50 proc. visų žemdirbiams skiriamų išmokų“, – sakė A.Gaižutis.
Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, gaunančioms mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, leista iki 25 proc. kaimo plėtros (II ramstis) lėšų perkelti į tiesioginių išmokų voką (I ramstis) arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų skirti kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Pastebima, kad kaimo plėtros naudai perskirstyta parama būtų naudingesnė mažiems ir specializuotiems ūkiams.
Miškų ūkis – šventenybė?
LŽŪBA prezidentą Jeronimą Kraujelį stebina ankstesnės Vyriausybės sprendimas dėl miškų sektoriaus finansavimo: „Gyvulininkystės programą dar tik klijuojame, o miškams jau yra numatyta 10 proc. kaimo plėtros biudžeto. Tai nuspręsta dar nežinant, kiek iš viso paramos teks kaimo plėtrai. Negi šis sektorius – šventa karvė?!“
Miškininkų nuogąstavimai neįtikina ir LŪS pirmininko Jono Talmanto. „Tegu įvertina, kiek miškų užsodinta tik dėl verslo. Kiek tokių, kurie vidury dirbamų laukų užsodina ąžuolynus tam, kad kasmet gautų po keliolika tūkstančių išmokų jų priežiūrai? Prieš skirstant lėšas visą tai reikia įvertinti“, – pareiškė ūkininkams atstovaujančios organizacijos lyderis.
Jis siūlo atsižvelgti ir į tai, kad per pastaruosius dešimtmečius apie 300 tūkst. ha žemių yra savaime užaugę miškais. Tad esą nereikėtų taip beatodairiškai veisti naujus miškus. „Visi norėtų daugiau paramos. Štai lėšų valdoms modernizuoti sumažėja apie 17 proc. Taigi ir miškininkams galima sumažinti, juolab kad 2007–2013 m. skirtų lėšų jie neįsisavino“, – pastebėjo J.Talmantas.
ŽŪM skelbia, kad 2007–2013 paramos metais visiškai nepopuliari buvo miškų aplinkosaugos priemonė, todėl dabar jos norima atsisakyti. „Ši priemonė neišpopuliarėjo, nes dėl komplikuoto administravimo ir taisyklių neįmanoma buvo pateikti paraiškų. ES vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai, tad atsisakyti šios priemonės būtų neprotinga“, – aiškino A.Gaižutis. Anot jo, dėl nepalankių reikalavimų nebuvo išnaudotos ir kitoms miškininkystės priemonėms skirtos lėšos.
Aplinkos ministerija Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos miškų ūkio srities priemonėms siūlo skirti apie 590 mln. Lt (apie 9 proc. viso biudžeto). 2007–2013 m. laikotarpiu tam buvo numatyta maždaug 800 mln. Lt.
Neleidžia veikti savarankiškai
LŽŪBA prezidentas įsitikinęs, kad reikia kuo racionaliau suraikyti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtą europinės paramos pyragą. „Pakanka ES nurodymų, kuriuos privalu vykdyti panaudojant paramą. Blogiausia, kad tie reglamentai nustatyti vienodi visoms 28 šalims narėms, neatsižvelgiant į jų išsivystymo lygį. Bet žinome, kad Briuselis – kaip neperkandamas riešutas. O jei dar atsiranda kokių nors neliečiamų nacionalinių įsipareigojimų, žemdirbių savivaldos organizacijos mažai ką gali savarankiškai nuspręsti, kaip paskirstyti paramą“, – pareiškė J.Kraujelis.
Briuselis yra nurodęs, kad ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros programos lėšų turi būti skirta klimato kaitrai švelninti, ne mažiau kaip 5 proc. – LEADER programai, 7 proc. – veiklos lėšų rezervui, 4 proc. – techninei pagalbai. Dar reikės numatyti lėšų tęstiniams įsipareigojimams už praeinantį paramos laikotarpį vykdyti. Pakanka nurodymų, kaip turi būti skirstomos ir tiesioginės išmokos.
LŽŪBA ir LŪS nepritaria siūlymui iš tiesioginių išmokų voko dalį lėšų perkelti kaimo plėtros priemonėms finansuoti.
„Verkėme Briuselyje dėl didesnių išmokų, o dabar savo iniciatyva jas mažinsime. Tokiu atveju niekas nesupras, ko mes siekėme. Juolab kad įvykdžius Briuselio reglamentus, 2015 m.bazinė išmoka hektarui sumažės apie 30 proc. To kol kas žemdirbiai dar nesuvokia“, – dėstė J.Kraujelis.
„Tiesioginės išmokos yra skirtos gamybai palaikyti, todėl būtų neprotinga dalį jų skirti kaimo plėtros priemonėms. Be išmokų nemažai smulkių ir vidutinių ūkių būtų neišgyvenę“, – teigė J.Talmantas.
Nėra pagrindo skųstis
Mindaugas Kuklierius , žemės ūkio viceministras
Miškininkai neturėtų skųstis, nes jiems teks nemaža dalis kaimo plėtros programos biudžeto. O jei dar bus perskirstyta I ir II ramsčių parama, miškininkams atiteks dar daugiau. Dėl miškų įveisimo 25 balų našumo žemėse tik diskutuojama, sprendimas nėra priimtas. O dėl miškų aplinkosaugos priemonės patys miškininkai turėtų pateikti argumentų, kiek ji reikalinga ir naudinga.
Naujas siūlymas nepagrįstas
Paulius Zolubas , Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Siūlymas kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, yra nepriimtinas, juolab kad jis niekuo nepagrįstas. ES parama turėtų būti teikiama visiems, kuriems išduodami leidimai sodinti mišką. O šie leidimai išduodami vadovaujantis patvirtintomis taisyklėmis, kuriose pakanka apribojimų, kad žemės ūkiui tinkamos žemės nebūtų paverčiamos mišku. Kai ŽŪM bando nustatinėti kitas sąlygas, atsiranda teisinių kolizijų ir atsiranda daug nepatenkintųjų. Kyla nuogąstavimų, kad gali būti neįgyvendinta šalies miškingumo didinimo programa, nes ES parama – pagrindinis lėšų šaltinis naujiems miškams įveisti, ypač privačiose žemėse. Nereikėtų atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės, nes ji skatina miško savininkų aplinkosauginį sąmoningumą ir skatina taikyti geresnius ūkininkavimo būdus.
Politikams reikia atsiraitoti rankoves
Vidas Juodsnukis , Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas
ES skirstant paramą vadovaujamasi trimis svarbiausiais kriterijais. Pirmiausia siekiama kuo teisingiau paskirstyti paramą tarp valstybių narių. Tokiu principu turi remtis ir valstybės, skirstydamos lėšas šalies viduje. Pagal trečią kriterijų parama turi pasiekti tiek stambius, tiek smulkius ūkius. Lietuvoje to nebuvo paisoma, ir ankstesniais metais smulkus ir vidutinis ūkis skirstant paramą buvo nuskriaustas. Didžioji lėšų dalis atiteko vos keliems procentams stambių ūkių. Taigi naujuoju laikotarpiu tokių klaidų reikėtų išvengti. Juolab kad ES teikia prioritetą vidutiniam šeimos ūkiui. Lietuvoje yra registruota apie 100 tūkst. ūkių, kurių dydis – iki 100 ha. Tad ir politikai, ir specialistai turėtų atsiraitoję rankoves padirbėti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos šeimos ūkiams remti. Jiems būtų palanku, jei būtų nuspręsta dalį lėšų iš I ramsčio perskirstyti į II. Kaimynai latviai jau ir apsisprendė tą padaryti. Tačiau mūsų šalyje stambūs žemvaldžiai tam priešinasi. Jie jau nekart gavo investicinę paramą, todėl dabar nori gauti kuo didesnių išmokų. Džiugu, kad galop ŽŪM prioritetine šaka pripažino gyvulininkystę. Tai gali padėti sustiprinti ir šeimos ūkius.
