Pernai Panevėžio valdžia pakiliu tonu aiškino, kiek dėjo pastangų investuotojams į laisvąją ekonominę zoną pritraukti, ir skaičiavo naujas darbo vietas. Dabar valdininkai svarsto, kad sutartis gali būti nutraukta, jei aukštos pridėtinės vertės produkciją gaminti žadėjusių kooperatyvų planai ir toliau nejudės iš vietos.
Pažadėjo daug darbo vietų
2011 m. pabaigoje ir praėjusiųjų pradžioje Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė investicijų ir žemės nuomos sutartis su Liežio kooperatinės bendrovės pirmininku Ignu Grudzinsku, žemės ūkio kooperatyvo „Loknesa“ pirmininku Valdu Ražansku ir žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ pirmininku Arūnu Griškėnu.
Liežio kooperatinė bendrovė, išsinuomojusi daugiau kaip 2 ha sklypą, ketino statyti pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Bendrovė žadėjo investuoti apie 20 mln. Ltir sukurti 50 naujų darbo vietų. Projekte buvo numatyta per parą perdirbti iki 50 tonų žaliavinio pieno, o rinkai per metus pateikti iki 500 tonų koncentruotų lieso pieno baltymų ir pagaminti iki 1,8 tūkst. tonų grietinėlės.
Tuometinis Liežio kooperatinės bendrovės pirmininkas Ignas Grudzinskas sakė, kad produkcija bus skirta Vakarų rinkoms.
Žemės ūkio kooperatyvas „Loknesa“ 3 ha plote planavo statyti daržovių perdirbimo įmonę ir sukurti 60 naujų darbo vietų. Investicijoms numatyta 26,5 mln. Lt. Dar vieną gamybos įmonę ketino steigti žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“, Panevėžio pramonės parke išsinuomojęs 2,7 ha sklypą. Į vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cechą žadėta investuoti bemaž 24 mln. Lt ir įdarbinti 66 žmones. Ir „Loknesa“, ir „Derugiai“ ketino gaminti naują produktą – džiovintas daržoves ir džiovintus vaisius. Abu kooperatyvai planavo per metus pagaminti po maždaug 300 tonų produkcijos.
Nesumokėjo mokesčio
Minėti kooperatyvai Panevėžio pramonės parke jau turėjo iš peties darbuotis – gamybos pastatų statybas planuota pradėti 2012-ųjų pavasarį, o šiemet vasarą ketinta jau gaminti produkciją. Tačiau, pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovų, iki šiol investiciniai projektai nepajudėjo iš vietos.
„Tie trys investuotojai Registrų centre įregistravo sklypų nuomos sutartis, ir daugiau jokių veiksmų nėra. Nė vienas kooperatyvas nesikreipė dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka. Anot jo, judinti investuotojus gali tekti pačiai savivaldybei. Iki lapkričio 15 d. sklypus išsinuomoję kooperatyvai turėjo sumokėti žemės nuomos mokestį – kiekvienas po 7–10 tūkst. Lt, tačiau jo dar nesumokėjo.
„Dėl vėlavimo sumokėti žemės nuomos mokestį galime svarstyti apie sutarties pažeidimą ir nutraukti ją. Nuo sutarties pasirašymo datos per 20 mėnesių investuotojai turi pastatyti cechus. Metai jau praėjo, tad nerealu, kad per likusį laiką suspės pastatyti“, – teigė A.Stoka.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas svarstė, kad galbūt investuotojams koją pakišo pokyčiai rinkose. „Gal jų norai buvo geri, nes pateikti tvarkingi dokumentai. Dabar viskas greitai keičiasi. Pieno perdirbimo cechą statyti žadėjusi bendrovė sakė, kad pieno atsiveš iš Latvijos, tačiau šios šalies pieno rinkoje atsirado stiprus žaidėjas“, – tokį pasiteisinimą iš investuotojų girdėjo A.Stoka.
Žemdirbiams nepažįstami
Visiems trims investuotojams yra skirta ES ir nacionalinio biudžeto parama. Liežio kooperatinės bendrovės ir kooperatyvų „Loknesa“ bei „Derugiai“ investiciniams projektams įgyvendinti iš Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ atseikėta po maždaug vienodą 9,6 mln. Lt sumą – iš viso apie 29 mln. Lt.
Norėdami pretenduoti į europinę paramą kooperatyvai turi būti žemės ūkio ministro įsakymu pripažinti žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis arba kooperatyvais. Tokį pripažinimą gavę ir nemenką paramą užsitikrinę minėti kooperatyvai beveik nežinomi žemdirbių bendruomenei ir jų savivaldos atstovams.
„Liežio kooperatinė bendrovė, „Loknesa“ ir „Derugiai“ yra tik paramos gavėjų sąrašuose. Girdėta, kad jie nori investuoti Panevėžyje, tačiau nieko daugiau. Jų atstovai nesilanko kooperacijai skirtuose ar kitokiuose žemdirbių savivaldos renginiuose, neteikia siūlymų. Mes nežinome, kas jų nariai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gytis Viršilas.
Šykšti informacijos
Panevėžio pramonės parko investuotojai užsitikrino europinę paramą, kuri skirta Lietuvoje menkai išplėtotai žemdirbių ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų kooperacijai skatinti. Tad įdomu, kokią veiklą vykdo dideles investicijas suplanavę kooperatyvai, kokius žemdirbius jie vienija?
Lietuvos įmonių kataloguose skelbiama, kad Liežio kooperatinė bendrovė įregistruota 2010 m. balandžio mėnesį. Jos buveinė nurodyta Molėtų rajono Alantos miestelyje. Kooperatyvai „Loknesa“ ir „Derugiai“ įregistruoti tą pačią dieną – 2011-ųjų kovo 25 d. „Loknesos“ buveinė nurodyta Panevėžio mieste, o „Derugių“ – Anykščių rajono Rubikių kaime. 2011 m. spalį prie šių įmonių buvo nurodytas tas pats telefonas. Juo atsiliepusi moteris tarstelėjo, kad čia esą buhalterija ir minėtų kooperatyvų jau neaptarnauja.
Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai informavo, kad ir jiems kyla sunkumų susisiekti su investuotojais, nes keitėsi ir vadovai, ir telefonai.
„Valstiečių laikraščiui“ pavyko susisiekti tik su Liežio kooperatinės bendrovės vadovu Rolandu Gabaliu. Jis, kaip ir prieš metus kalbintas buvęs šios bendrovės pirmininkas I.Grudzinskas, šykštėjo informacijos apie bendrovės veiklą ir jos narius. „Dėl konkurencijos pieno rinkoje nenorime reklamuotis. Projektas bus įgyvendinamas, dabar vyksta projektavimas, vasarą planuojame pradėti darbus“, – sakė Liežio kooperatinės bendrovės pirmininkas.
Projektai sukėlė abejonių
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Kaimo plėtros programos lėšomis remiamų projektų atrankos komiteto narė, nepritarė, kad kooperatyvų „Derugiai“ ir „Loknesa“ projektams būtų skirtas finansavimas. „Šie projektai man sukėlė abejonių. Visų pirma dar prieš posėdį bandžiau išsiaiškinti, ką veikia tie kooperatyvai, kas jų nariai, tačiau apie juos niekas nieko nežinojo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė daržininkus vienijančios asociacijos vadovė.
Be to, paramos prašančių kooperatyvų planai Z.Cironkienei pasirodė nerealūs. „Kiti komiteto nariai palaikė juos, motyvuodami tuo, kad tai – novatoriški projektai. Sutinku, kad džiovinti vaisius ir daržoves yra gera idėja. Taip padidėtų daržovių ir vaisių poreikis perdirbti. Tačiau dėl aukštų dabartinių energijos kainų tokios gamybos sąnaudos būtų labai didelės“, – abejones apie projektus išsakė Z.Cironkienė.
Pasak jos, daržininkai apgailestauja, kad pavieniai augintojai negalėjo pasinaudoti priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ parama. Ji buvo skirta įmonėms, o prioritetas suteiktas kooperatyvams. Finansavimą galėjo gauti ir naujai įsteigti, jokios veiklos nevykdantys kooperatyvai.
Kas sutramdys fiktyviuosius?
Žemdirbiai dažnai išsako dvejones, ar pagrįstai steigiami kooperatyvai pripažįstami žemės ūkio kooperatyvais, kurie gali gauti europinę paramą ir valstybės lengvatas. Ar to verti visi vos 5 (reikalaujamas minimalus skaičius) narius turintys kooperatyvai? Štai iš 2011 m. pripažintų 45 kooperatyvų beveik trečdalis teturėjo 5 narius.
„Daug metų kalbame, kad reikia tobulinti kooperatyvų pripažinimo taisykles, nes pagal dabartines sunku atskirti tikruosius žemdirbių kooperatyvus nuo fiktyviųjų. Kriterijai gana formalūs – jie neatspindi tikrosios kooperatyvų veiklos“, – teigė G.Viršilas.
Eina lengviausiu keliu
Aloyzas Grygalis, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas
Tų kooperatyvų pavadinimai girdėti, bet nežinome, ką jie veikia. Žemės ūkio kooperatyvų veikloje turėtų dalyvauti tikri žemdirbiai, kurie augina vaisius, daržoves, javus, gyvulius ir kt. Ir parama turėtų būti skiriama tik tokiems kooperatyvams. Žinoma, lengviausias kelias – gauti paramą, atsivežti iš kažkur produkciją ir ją perdirbti. Kai remiami tie, kurie mažai ką bendro turi su žemės ūkiu, abejotina ir jų sėkmė.
Stebina paramos dalijimas
Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas
Apie Liežio kooperatinę bendrovę mes, pienininkai, nieko nežinome. Suprantama, kai parama pasinaudoja žinomi veikiantys pieno gamintojų kooperatyvai. Tačiau keista, kad nauja įmonė, kurios pieno perdirbimo apimtys nėra didelės, gauna nemenką sumą. Kas žino, kam dabar parama dalijama. Dabar įsiterpti į pieno produktų rinką būtų nelengva. O jei ketinama eksportuoti, tai reikalingi dideli produkcijos kiekiai. Perdirbti 50 tonų per dieną – mažas kiekis.
