– Kas skatina tave kurti, iš kur semiesi įkvėpimo?
– Kurdama papuošalus galiu išreikšti save – kiekvienoje sagėje, auskariukuose ar kitame rankdarbyje galiu improvizuoti kaip tik noriu, kaip tik širdis geidžia – kaskart su skirtinga nuotaika, skirtingomis detalėmis išreiškiu kiekvieną pojūtį, kuris tuo metu aplanko. Kiekviena detalė – tarsi žodis – pritvirtinta ir apipavidalinta vienaip ar kitaip ji kalba pati už save. Iki galo pabaigtas rankdarbis – tai jaukių, šiltų ir nuoširdžių intencijų vaisius.
– Kodėl rengi parodą? Kaip jautiesi ją ruošdama?
– Suprantama, kad kiekvienas, kuris ruošiasi kažką pristatyti, nesvarbu, tai paroda ar žodinis pristatymas, jaučia jaudulį – tiek iš laimės, tiek iš baimės. Juk visgi suteikta galimybė viešai pateikti savo darbo vaisius žmonių kritikai, komentarams, pagyroms, įvertinimams ir panašiai... Suprantama, kad norisi viską pateikti kuo geriau, kad nė vienas neliktų nusivylęs, nesijaustų be reikalo atėjęs, kad kažkas pasisemtų įkvėpimo naujai kūrybai, kažkas gal atrastų save, kažkas gal suprastų kad būtent tai senai norėjo daryti, kažkam tiesiog mano darbeliai nudžiugintų akį ir praskaidrintų dieną. Norisi vizualiai pateikti tai, kas glūdi giliai širdy beruošiant darbelius. Norisi parodyti kad mūsų gamta, ta, kuri kuo toliau, tuo labiau yra pažeidžiama ir niokojama mūsų pačių, iš tiesų mums teikia tokias dovanas, kurias apipavidalinus savo pačios rankomis galimą išgauti stulbinantį grožį, kuris gali keliauti iš kartos į kartą, metai iš metų/.. Visa tai lyg keliaujantis mažas gamtos perliukas, kuris bekeliaudamas iš rankų į rankas tarsi skelbia visiems – kokia visgi graži ir autentiška yra mūsų Lietuva/gamta. Noriu parodyti, kiek yra įdėta kruopštaus ir ilgo darbo norint visa tai atskleisti ir įpinti į mados bei dizaino kelią. Paprasčiausią akmenėlių apyrankę ar vėrinį pagaminti užtrunka nemažai laiko, bet laiko gamindama savo darbelius neskaičiuoju, nes kai tai teikia malonumą pamiršti ir kiek valandų, ir kad senai jau buvo metas eiti miegoti...
– Kokius rankdarbius kuri, kaip jie gimsta?
– Dar būdama maža, savo miestelyje, kuris apsuptas nuostabia gamta, galvodavau kaip tuos žydinčius sodus, kvepiančias išsiskleidusias gėles, sniege dar nepasislėpusius, vasaros saulėje tviskančius akmenėlius išsaugoti visus metus, ir visu tuo grožėtis net šaltą žiemos vakarą, kaip visą tą grožį išsaugoti... Rinkdavau puokštes, džiovindavau jas, darydavau dekoracijas vazose, įvairias kompozicijas iš sausų gėlių, akmenėlių, bei kitų gamtoje randamų medžiagų. Vėliau, kai užaugau, pradėjo rūpėti mada, moters įvaizdžio formavimas, originalios aprangos detalės. Tuomet ir kilo idėja – o kodėl gi šioje srityje neįpynus vaikystės malonumo ? Į kūrybą įtraukiau žalvarį, gintarą, akmenis, audinį...
–Ar juvelyrika nepavagia vaikų priežiūrai skirto laiko?
– Vis dar užsiimu ir vaikų priežiūra, juk turiu tris šaunius sūnus ! Spėju visur – ir namų ruošoje, ir vaikų priežiūroje ir kitame pagrindiniame darbe, tačiau nepamirštu širdžiai mielo hobio – laiko atrandu viskam. Kaip sako – kuo daugiau veiklos turi, tuo labiau viską spėji (šypsosi).
– Ar šeima prisideda prie kūrimo?
–O taip, visi 4 vyrai šeimoje labai noriai prisideda prie mano hobio – tiek su savo vyriška jėga mugėse (įrenginėjant prekyvietes), tiek kuriant papuošaliukus – kartą mūsų mažiausiasis nugvelbęs mano papuošalų gaminimo reikmenų dėžutę ir netyčia iš jos viską išbėręs ant stalo, atsitiktinai „pakišo“ man keletą idėjų – į vieną vietą subirę karoliukai sudarė konceptualų spalvų derinį! Nuo tada derinu tokias spalvas kaip mėlyna su geltona, dar ryškiai žalia ir kita.
– Kokie Jūsų ateities planai?
– Minčių yra daug, net nespėju visko įgyvendinti, tad kol kas jas pasiliksiu sau...
– Kodėl jungėtės prie „Crafts World“ ir kaip matote save ateityje šioje bendruomenėje?
– Besikurianti puiki jauna komanda, turinti puikių idėjų, entuziazmo, užsispyrimo, kurioje smagu rasti bendraminčių. Tikiuosi šis projektas išsirutuliuos plačiai, aprėpdamas ne tik mūsų Lietuvą, bet ir tolimiausius kampelius.
