„Vis dėlto turime suprasti, kad tie dalykai, kurie yra natūralūs, neperdirbti ir švieži, turi vieną vertę, truputį, natūraliai perdirbti – džiovinti, rauginti – turi kitą vertę, o jau visai ekstraktą ištraukti, tą ekstraktą sudžiovinti, paskui permalti, dar kažkur įdėti – jau visai kitas dalykas“, - laidoje „Pasaulis pagal moteris“ teigė G. Azguridienė.
Tas pats galioja ir kitiems dalykams, pavyzdžiui, aliejui – G. Azguridienės teigimu, šaltuoju būdu spaustas aliejus negali stovėti metų metais.
„Kuo aliejus šviežesnis, tuo jis skanesnis ir vertingesnis. Tai akivaizdu. Mes matome, kaip obuolys raukšlėjasi, niekas nebenori jo imti, vaikui apskritai neįduosi tokio. Mes nematome, kaip tas aliejus raukšlėjasi, ir ne tik dėl to, kad jis sensta – gal jis toks pagamintas, susendintas iš karto – rafinuotas, iškaitintas, perdirbtas. Tada jis iš karto yra sugadintas“, - kalbėjo G. Azguridienė.
Tokie sugadinti produktai, anot jos, geriausiu atveju išbalansuoja mūsų organizmą.
„Žmogaus organizmas daugybę tūkstančių metų pratęs prie tam tikros produkcijos. Paskutinį šimtą metų buvo šitiek tų pramoninių technologinių šuolių ir organizmas nėra prisitaikęs. Gal po 300 metų mes puikiausiai būsime prisitaikę valgyti gryną riebalą, kaip yra aliejus, gryną cukrų, kaip yra baltas cukrus, rafinuotus baltus miltus, bet dabar tai mums akivaizdžiai yra sunku“, - kalbėjo ji.