Pirkdamas iš Lietuvos verslininko banką, Rusijos verslininkas Igoris Desiatnikovas net negalėjo nutuokti, kad taps stambios apgavystės auka.
„Iš pradžių neplanavau pirkti banko, taip, kad ši istorija tapo nuoseklia sutapimų serija su išdavystės elementais“, – expert.ru pasakoja I. Desiatnikovas.
O viskas prasidėjo nuo to, kad į jį kreipėsi bičiulis su pasiūlymu pirkti gerą banką – kalba ėjo apie Tarptautinį prekybos banką – TP–banką (Internacionalnij torgovij bank), kurį pardavinėjo Lietuvos verslininkas Rimandas Stonys. Rusijoje R. Stonys tapo įžymiu 2001 metais, kai žiniasklaida pranešė, kad „Gazprom“ pasirašė precedento dėl savo trukmės (11 metų) neturinčią sutartį dėl dujų tiekimo Lietuvai, pagal kurią gavėjas – UAB „Dujotekana“.
Šiai kompanijai vadovavo finansų ir pramonės koorporacijos Vakarų Lietuvoje prezidentas R. Stonys. Buvo manoma, kad kontrolinis „Dujotekana“ paketas priklausys „Gazprom“, o bendrasavininku bus R. Stonio kompanija. Paskutinis bendras jo ir „Gazprom“ projektas – Kauno kombinuoto ciklo elektrinės, kurios galingumas – 350 megavatų, statyba. Šios elektrinės kontrolinis paketas turėjo atitekti Rusijos dujų monopolistei „Gazprom“. Kauno elektrinės direktorius yra tas pats R. Stonys.
R. Stonio bankas taip pat atrodė gana sėkmingas – TP–banko rodikliai buvo labai geri. „Negalima sakyti, kad tai buvo stambus bankas, tačiau jam priklausė pakankamas kapitalas, kad nekiltų jokių nepasitenkinimų iš bankų priežiūros organizacijų“, – pasakoja I. Desiatnikovas.
„Aš paprašiau savo saugumo tarnybos patikrinti informaciją apie banką. Turėjau pažinčių Centriniame Banke (CB), per juos ir pasiteiravau, kas ir kaip, o jie mane patikino, kad viskas labai gerai. Be to, sandėris dėl banko pirkimo tęsėsi apie metus, per tą laiką vieną kartą į du–tris mėnesius vyko derybos, mums atsiųsdavo dokumentus, kuriuose buvo pateiktas balansas ir t.t. Aš tyčia ilgai delsiau su sandorio sudarymu, kad galėčiau stebėti banko veiklą. Visą tą laiką jis puikiai dirbo, atrodė, kad viskas tvarkoje“.
Remiantis finansinės ataskaitos 2008 metų birželio duomenimis, kurią pateikė R. Stonys ir banko valdybos pirmininkas Sergėjus Kučkinas, kreditinis banko portfelis sudarė 400 milijonus rublių, tačiau visi kreditai priklausė patikimiausių kategorijai rizikos grupėje. Banke nebuvo jokių uždelstų kreditinių įsipareigojimų ar didelių problemų. Remiantis šiais duomenimis ir gera savininko reputacija, 2008 metų gruodį I. Desiatnikovas už 6,5 milijonus dolerių nusipirko iš R. Stonio Tarptautinį prekybos banką.
„Banko steigėjomis buvo šešios kompanijos, priklausančios R. Stoniui ir jo žmonai, ir tuo tarpu jo partneriui Piotrui Voyenko“, – pasakojo verslininkas. „Tarp banko vadybininkų dominavo tik valdybos pirmininkas – Sergėjus Kučkinas. Tai labai žavus žmogus, kuris paliko iš tiesų gerą įspūdį: paklusniai sėdėjo laukiamajame, pateikė visus popierius, viską aiškiai dėstė. Po banko įsigijimo aš jo neatleidau, nes pokyčiai valdyboje iškelia naujus sudėtingus klausimus.
Aš ramiai reagavau į tai, kad banke liko sena vadybininkų komanda su buvusiu valdybos pirmininku. Kad jiems būtų paprasčiau vykdyti savo įsipareigojimus, aš praktiškai nesikišau į jų darbą. Tik pirmuoju valdybos pavaduotoju aš paskyriau savo žmogų, kad galėčiau tiesiogiai stebėti visus procesus“.
Įvairių I. Desiatnikovo įmonių atstovai pradėjo pervedinėti į TP–banką savo atsiskaitomąsias sąskaitas. „Pradžioje viskas buvo sėkminga, tačiau po poros mėnesių man paskambino mano televizijos kanalo direktorius ir pasakė, kad iš jo banko sąskaitos nepavyksta pervesti mokesčių ir reikėtų išsiaiškinti, kas vyksta, – pasakojo jis. – Aš, žinoma, susirūpinau, paskambinau banko valdybos pirmininkui. Iš S. Kučkino gavau tokį atsakymą: tai techninė klaida, kuri įsivėlė dėl modemo gedimų. Taigi, aš nesureikšminau šio įvykio. Tačiau po savaitės mokesčių užlaikymo problema vėl iškilo. Savo atstovui banke daviau užduotį patikrinti, kas ten vyksta“.
Patikrinimo rezultatai buvo „tiesiog siaubingi“. „Išaiškėjo, kad visi tie dokumentai, visos tos kreditų sutartys buvo falsifikuotos. Kreditai buvo išduodami už labai gerą užstatą, dėl ko buvo laikomi patikimiausiais. Bet atėjus kreditų padengimo terminui, kredito sutartis buvo pratęsiama, o sutartis dėl užstato – ne. Tokiu būdu, jūs įformindami kreditą turėjote kreditą su užstatu, o po kurio laiko be užstato sutarties pratęsimo šis kreditas nuvertėdavo. Taip vadinamasis banko kreditas pereidavo į absoliučiai kitą rizikos kategoriją ir į tai turėjo būti atsižvelgta absoliučiai kitoje skiltyje. Tačiau R. Stonio banke rizikos kategorijos niekada nesikeitė, visi kreditai buvo pirmoje grupėje – kaip patys patikimiausi“.
Šiandien Rusijos verslininkas gailisi, kad nepatikrino banko dokumentų kruopščiau. „Pirkau banką su kreditiniu portfeliu ir kiekvienos atskiros sutarties mes netikrinom, – prisipažino jis. – Tačiau man neatėjo į galvą, kad būtina tikrinti kiekvieną kredito sutartį, atsižvelgiant į tai, kad už banko stovi pardavėjo reputacija, įstatymai ir elementari baudžiamoji žmonių atsakomybė“.
Banko savininkas susidūrė su rimta problema – 80% visų banko aktyvų – visas kreditinis portfelis – perėjo į skiltį „lėšos iki pareikalavimo“.
„S. Kučkinas pradėjo man aiškinti: nesijaudinkite, aš tuoj pritrauksiu pinigų, mes pakeisime šiuos kreditus kitais, aš suprantu, kad tai mano atsakomybė. Tokios kalbos truko dar vieną mėnesį, kol aš galutinai įsitikinau, kad R. Stonio ir jo bendrininko S. Kučkino planas buvo toks: uždelsti viską kaip įmanoma ilgiau, o paskui paskelbti apie banko bankrotą“.
S. Kučkinas šioje situacijoje būtų nukentėjusiuoju valdybos pirmininku, o atsakomybę turėtų prisiimti naujasis savininkas, t.y. I. Desiatnikovas. Ir kuo daugiau laiko praeis nuo banko įsigijimo iki bankroto, tuo daugiau atsakomybės turės prisiimti naujas savininkas už kreditinį portfelį ir t.t.
„Supratęs, kad man ruošiami spąstai, aš parašiau laišką į Centrinį banką (CB), kur aiškiai išdėsčiau, kad aš, naujasis TP–banko savininkas aptikau fiktyvaus kreditinio portfelio požymių ir paprašiau patikrinti šią kredito organizaciją. Patikrinimas įvyko 2009 metų liepą ir iš banko buvo atimta licenzija. Tokios būklės bankas negali egzistuoti, ir aš dėl to visiškai sutinku su CB“.
Dabar I. Desiatnikovas bando susigrąžinti savo pinigus – praeitą savaitę jo pareiškimas buvo nukreiptas vidaus tarnybos specialistams.
„Uždelsėme su pareiškimo pateikimu, nes visą tą laiką rinkome įrodymų duomenų bazę. Remiantis dokumentais, kuriuos mes surinkome ir atnešėme tyrėjams, tampa aišku, kad R. Stonys puikiai žinojo apie situaciją banke ir kreditinio portfelio kokybę, matosi, kad pinigai, išduoti kreditų pavidalu, buvo pervesti į jo asmenines sąskaitas. Akivaizdu, kad jis yra šios apgaulės organizatorius“.
Be to, surinkti duomenys rodo, kad TP–banko pardavimas buvo ne vienintelė R. Stonio apgaulė. Su pačiu R. Stoniu susisiekti nepavyko. Į užklausą, nukreiptą kompanijos „Dujotekana“ vardu, niekas neatsako.
