Pasak šeimos gydytojos psichoterapeutės dr. Viktorijos Andrejevaitės, svarbu pažymėti, kad nikotinas sukelia priklausomybę, dėl to itin svarbu atsakingai kontroliuoti el. cigarečių rinką, užkertant kelią tabaką vartoti nepilnamečiams bei teigia palaikanti kitų valstybių praktiką drausti rūkyti ir garinti iki 21 metų, rašoma pranešime spaudai.
Vis dėlto, kaip teigia gydytoja, reikėtų atskirti nepilnamečius nuo ilgamečių rūkalių, kurie nori mesti rūkyti, tačiau jiems to padaryti nepavyksta.
Šiuo atveju, gąsdinimai neveikia – visuomenę reikia šviesti, suteikiant reikiamos informacijos apie tai, kokie produktai egzistuoja, koks jų poveikis ir kaip lengviau atsisakyti rūkymo.
Pasak pašnekovės, dauguma suaugusiųjų rūkalių pradeda rūkyti dar nesulaukę 18 metų ir tampa priklausomi dar net nebaigę vidurinės mokyklos, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad nutraukus rūkymą atsiranda nikotino abstinencijos simptomai, kurie verčia vėl užsirūkyti. Kitaip tariant, priklausomas nuo nikotino asmuo rūko ne todėl, kad jaustųsi gerai, o kad nesijaustų blogai.
Kam kenkia labiausiai
„Genetinį polinkį į priklausomybes turinčių asmenų smegenys labai jautrios nikotino poveikiui ir rūkantysis gali gauti „greitą apdovanojimą" – jautimosi gerai arba „laimės" molekulę – dopaminą, dėl kurios smegenys tarsi išmokomos rūkyti“, – aiškina gydytoja psichoterapeutė.
„Savo, kaip šeimos gydytojos praktikoje dažnai pastebiu, kad nerimastingi, į perfekcionizmą ir pasiekimus linkę asmenys rūko dažniau, nei tokių bruožų neturintys“, – sako dr. V. Andrejevaitė. Anot jos, nors visų motyvai skirtingi, tačiau plačiąja prasme nuolatinis rūkymas atskleidžia savęs nemylėjimą ir nepriėmimą bei menką savęs vertinimą.
Gydytojos psichoterapeutės teigimu, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad rūkymas yra labiau paplitęs tarp žmonių, turinčių psichinės sveikatos problemų, nei bendrojoje populiacijoje, bei ypač didelis tarp tų, kurie serga sunkiomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, bipoliniu sutrikimu, priklausomybe alkoholiui ir kitomis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad yra ypatingai pažeidžiamų asmenų grupės, pvz. sunkiomis psichinėmis ligomis sergantys asmenys, kalėjime esantys ar paskutinius gyvenimo metus ar dienas dėl nepagydomų lėtinių ligų gyvenantys žmonės, kurie gali pasirinkti ne visišką rūkymo nutraukimą, tačiau mažesnės žalos strategiją – el. cigaretes.
Tačiau vis dėlto, kalbant apie alternatyvius rūkymo metodus kaip mažesnės žalos strategiją, vis dar dažnai susiduriama su priešiškumu.
Švietimo trūkumas
Kalbant apie alternatyvų vaidmenį metant rūkyti, gydytoja psichoterapeutė sako, kad gąsdinti žmonių nereikia: „Aš palaikau nuostatą, kad el. cigarečių plitimą reikia normalizuoti, o ne gąsdinti visuomenę neteisinga informacija apie el. cigarečių vartojimo epidemiją, kuri tarsi sukelia vienodą ar didesnę žalą nei tabako rūkymas“, – teigia dr. V. Andrejevaitė.
Pasak jos, esminis el. cigarečių skirtumas nuo įprastų yra tas, kad el. skysčių garinimo metu nėra degimo proceso, įkvepiami garai, o ne smalkės, kurios skatina širdies kraujagyslių ligų išsivystymą bei didina miokardo infarkto ar insulto riziką.
Įkvepiant garus taip pat gaunama mažesnė vėžį sukeliančių medžiagų (kancerogenų) koncentracija, lyginant su įprastų tabako gaminių rūkymu. Tuo metu tabako kaitinimo sistema pirolizės būdu kaitina tabaką jo nedegindama. Dėl šios priežasties suaugę ir sąmoningi žmonės patys turėtų spręsti, kokiu keliu jiems paprasčiausia atsisakyti rūkymo.
Gydytojo pareiga rūkančiuosius informuoti, kad priklausomybė nuo tabako yra liga, kurios gydymui yra sukurti vaistai bei reikalingas psichologinis palaikymas.
Kaip teigia gydytoja psichoterapeutė, svarbu pažymėti, kad yra patikimų mokslinių tyrimų, atskleidžiančių, kad el. cigaretės gali būti naudojamos kaip priemonė mesti rūkyti, tačiau svarbu nepamiršti jau rūkantiems suaugusiems vartoti tik licencijuotų pardavėjų ir sertifikuotus el. cigarečių skysčius.
Jaunimo problema – eksperimentavimas
Visame pasaulyje ieškoma atsakymų, kaip padaryti, kad vaikai negalėtų įsigyti el. cigarečių.
„Manau, kad labai svarbu kontroliuoti el. cigarečių rinką, nes nelegaliai gaminami ir platinami skysčiai yra žymiai pigesni, todėl vaikai ir paaugliai lengvai juos įsigyja, eksperimentuoja, nežinodami didžiausios nikotino leistinos koncentracijos didina riziką tapti priklausomais ir tokiu atveju pradeda reguliariai garinti ar rūkyti“, – teigia dr. V. Andrejevaitė.
Jos teigimu, jaunų žmonių nervų sistema labai jautri psichiką veikiančioms medžiagoms, nikotinas išreguliuoja neurotransmiterių sistemą, tada atsiranda mokymosi, koncentracijos ir kitų elgesio sunkumų.
Pasak gydytojos psichoterapeutės, siekdami apeiti draudimus ir pigiai įsigyti el. cigarečių skysčio, jie perka šias medžiagas nelegalioje rinkoje ir kelia riziką savo sveikatai, nes nikotino koncentracija dažnai būna labai didelė, o skysčio sudėtis nežinoma.
Pasak dr. V. Andrejevaitės, jau rūkantiems asmenims draudimai neveikia, mat pastariesiems dažniausiai jau yra išsivysčiusi psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo nikotino.
Kaip efektyviai mesti rūkyti
Svarbiausia elgesio keitimo strategija, pasak gydytojos psichoterapeutės, yra nusistatyti terminą, nuo kada bus neberūkoma.
„Žinoma, kad efektyviausias būdas mesti rūkyti – derinti vaistus su psichologine pagalba, o ypač efektyvi kognityvinė elgesio terapija grupėje“, – sako gydytoja psichoterapeutė.
Pasak jos, rūkantys žmones dažnai laukia įkvėpimo, motyvacijos. Sveikintina, jei atrandamos vertybės, dėl kurių asmuo apsisprendžia mesti rūkyti, tačiau tai nėra būtina sąlyga norint imti ir pakeisti savo elgesį, daugiau neberūkyti.
Vis dėlto, jos teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad mesti rūkyti yra lengviau ne mažinant surūkomų cigarečių skaičių ar nikotino koncentraciją elektroniniame skystyje, tačiau pasirinkus rūkymo nutraukimo datą ir pasitelkus anksčiau minėtus metodus.
