Už paplūdimių priežiūrą atsakingi specialistai teigia, jog techninę bazę sutvarkyti spėjo prieš prasidedant sezonui, tačiau gelbėtojai budės ne visur.
Tuo metu Higienos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė pažymi, jog šiemet vandens telkiniuose tarša nustatyta mažesnė nei praeitais metais. Kauno savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalnišk
is patikino, kad dar birželio 1 d. buvo pilnai sutvarkyti 3 paplūdimiai – 2 prie Kauno marių ir 1 Lampėdžiuose prie Nemuno.
„Surinktos persirengimo kabinos, pastatytos šiukšlių dėžės, paplūdimiai nužymėti plūdurais, išvalyta visa teritorija, visuose paplūdimiuose budi po du gelbėtojus – sezonui pasiruošta“, – informavo A. Pakalniškis.
Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas teigė, jog „praktiškai viskas parengta sezonui“.
„Buvo užvežta smėlio, kur buvo reikalinga – paremontuota, nupjauta žolė, pastatyti skėčiai nuo saulės“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip teigė A. Visockas, kiekviename paplūdimyje (sostinėje jų yra 5) nuo 8 iki 22 valandos dirbs po du gelbėtojus.
„Per mėnesį vandens kokybė tikrinama du kartus ir dabar buvo tikrinta prieš pat sezoną – viskas tvarkoje“, – teigė Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Tuo metu Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius pažymėjo, jog sezonui pasiruošta „pagal galimybes“.
„Standartinė paplūdimio vieta Panevėžyje yra Piniavoje. Ten patvarkytas smėliukas, pastatyta persirengimo kabina, pastatytos šiukšlių surinkimo dėžės, tualetas.
O dėl kitos vietos paplūdimiui dar šnekame, deramės – galbūt maudyklą įrengsime prie „Ekrano“ marių. Planuojame pastatyti tualetą, suoliukų, persirengimo kabiną, šiukšlių dėžes.
Vienoje vietoje jau padarėme vandens tyrimus (Piniavoje) – atitinka visus reikalavimus, bet dabar planuojame ir kitoj vietoje daryti (prie „Ekrano“ marių)“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip informavo A. Karalevičius, Piniavoje gelbėtojai, kaip ir anksčiau, nebudės, nes „tokia tradicija“, o ar jie dirbs naujajame paplūdimyje dar nėra aišku.
„Klaipėda pasiruošė 100 procentų“
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigia, jog sezonui pasiruošta „100 procentų“.
„Viskas yra: ir kabinos, ir visas inventorius – suolai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos – į paplūdimius išvežtas.
Taip pat atnaujinti stendai, paruošta informacija, yra įrengtos vietos rūkymui prie pagrindinių gelbėjimo stočių, yra iškabinti nerūkymo ženklai Smiltynės miške ir pagrindiniuose takuose į visus miesto paplūdimius, sukomplektuotos gelbėtojų komandos“, – pasakojo pašnekovė.
Anot I. Šakalienės, vandens tyrimai atliekami kas dvi savaitės.
„Vanduo atitinka reikalavimus“, – pažymėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Šakalienė.
Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Bacius pažymėjo, jog tikisi, kad šįmet sezonui pasiruošta ne blogiau nei pernai.
„Persirengimo kabinos kiekvienais metais į paplūdimius sezonui išvežamos, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, gelbėtojai pradeda savo darbą.
Kiekvienais metais situacija gerėja, pavyzdžiui, dabar baigiame gelbėjimo stotį rekonstruoti“, – pasakojo pašnekovas.
Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė pažymėjo, kad Neringos paplūdimiai buvo paruošti anksčiau nei kad prasidėjo sezonas.
„Persirengimo kabinos ir šiukšliadėžės jau stovi, gelbėtojai šiuo metu jau budi. Esame tikrai pasiruošę sezonui, jau žmonės deginasi, maudytis dar ne visi drįsta, nes vanduo šaltokas“, – sakė S. Vaišvilaitė.
Higienos institutas: kol kas padėtis nebloga
Kaip informavo Higienos instituto Sveikatos tyrimų centro Aplinkos poveikio sveikatai tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė, kol kas dar gauti ne visų 151 (tiek maudyklių registruota pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą) maudyklių vandens kokybės tyrimų atsakymai.
„Yra patvirtinta maudyklių vandens kokybės stebėsenos 2009 - 2011 metų programa ir jos pirmame priede yra nurodytos visos maudyklės (151 – lrt.lt).
Dabar situacija tokia, kad prieš sezoną mes gavome duomenis (apie maudyklių vandens kokybę – lrt.lt), bet dar ne iš visų. Kol kas padėtis nebloga – šiemet maudyklių vandens tarša mažesnė“, – informavo pašnekovė.
Higienos instituto Sveikatos tyrimų centro Aplinkos poveikio sveikatai tyrimų skyriaus jaunesniosios mokslo darbuotojos G. Norkienės teigimu, maudyklių vandens tyrimų rezultatai atitinka normą Klaipėdos apskrityje Neringoje, Palangos mieste, Šilutės rajone.
Maudynėms taip pat tinkamos vietos yra Kupiškio rajono, visų Panevėžio apskrities rajonų, Pasvalio rajono, Rokiškio teritorijose.
Taip pat be baimės maudytis galima Šiaulių apskrities, Akmenės rajono, Rokiškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajono maudyklėse.
Maudyklių vandens tyrimų rezultatai teigiami Vilniaus apskrities ir Švenčionių rajono Vėlio ežere.
Maudynėms tinkamos ir maudyklės esančios Utenos apskrities Molėtų rajone, Visagine, Telšių apskries Mažeikių rajone, Tauragės apskrities Šilalės rajone, Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajone ir Alytaus apskrities Alytaus rajone esančiame Giluičio ežere.
Absoliuta Andželika Lukaitė
