Papildytos realybės (augmented reality, AR) sprendimai vis sparčiau skinasi kelią į rinką, atverdami naują išraiškos priemonių erdvę reklamos, švietimo ir kitose srityse. Apie tai kalbamės su bendrovės „Gluk media", kuriančios įvairius papildytos realybės projektus, darbuotojais.
– Labiausiai domina lietuviški AR sprendimai telefonuose, jei kol kas apie tai mažai ką galima pasakyti, gal galėtumėte pakalbėti apie perspektyvas?
Greta Grikevičiūtė, UAB „Gluk media" projektų vadovė: – Mūsų bendrovės specializacija – naujųjų medijų sprendimų kūrimas ir realizavimas. Tai apima ne tik papildytos realybės sprendimus telefonams, bet ir kitas papildytos realybės galimybes, pavyzdžiui, integravimą į interjerą, pastatą, automobilį ar bet kurią kitą aplinką.
Apie interaktyvius sprendimus pradėta kalbėti dar 6 dešimtmetyje, jau tuomet buvo plėtojamos papildytos tikrovės raiškos idėjos, kurias įgyvendinti tapo įmanoma tik XXI amžiuje. Ne veltui tiek metų iki to eita, tai ateitis.
Simas Chomentauskas, 3D grafikos gamybos vadovas: – Kalbant konkrečiai apie mobiliuosius įrenginius, norisi pastebėti, kad tai tik viena iš daugelio AR realizavimo priemonių. Šių priemonių kartu su kūrėjų fantazija daugėja kasdien. AR dalyviu žmogus jau gali tapti padedamas netgi savo kūno, kad ir valdydamas papildytos realybės elementus ranka. Pritaikymas beribis – nuo medicinos ir karybos, iki pramogų pasaulio, veikimo principai – išskirtinai intuityvūs, lengvai perprantami, o rezultatai – kerintys.
Bartas Polonski, kūrybos ir technologijų vadovas: – Jei kalbam konkrečiai apie AR sprendimus telefonams, tai iš tikrųjų perspektyvos labai priklauso nuo to, kokius telefonus ir kiek jų turi vartotojai. Kol kas Lietuvoje jų labai mažai. Mes specializuojamės papildytos realybės projektų kūrime, kada papildyta realybė integruojama į žmogaus aplinką, kada žmogus pats be specialių įrenginių gali įtakoti papildytos realybės audiovizualines formas ir šiaip sprendimus, kurie priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo kūno, rankų, balso, veido, nuo visko, ką gali daryti žmogus nepriklausomai nuo jo turimos įrangos.
– Papildytos tikrovės technologijų teikiama galimybė pamatyti ir parodyti kitiems tai, ko paprastai nemato žmogaus akys, iš pažiūros turėtų būti skaitmeninės reklamos kūrėjų Eldoradas. Ar „Gluk Media" veiklos patirtis tokią prielaidą patvirtina, o gal neigia?
Greta: – Tai ne tik reklamos kūrėjų rojus, tai puiki edukacinė forma. Papildytos realybės sprendimai taikomi įvairiose srityse: apsaugos ir automobilių, greičio matavimo sistemose, karo pramonėje, net ir medicinoje kaip reabilitacijos programos. Papildytos realybės projektų pranašumas tas, jog pats žmogus gali daryti įtaką, keisti, valdyti sukurtą aplinką. Reklamos kūrėjams bei užsakovams tai tikras Eldoradas, nes vartotojas tampa reklamos dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju. Sukuriamas emocinis ryšys tarp žmogaus ir prekės ženklo.
Tokie prekių ženklai kaip „H&M„, „Nokia“, „Chanel„, „T-Mobile“, „Panasonic„, „Tesco“, „Lexus“, „Toyota“, „Sanyo„, „Redbull“, „Reebok“, „McDonald's“, didžiausi pasaulio muziejai jau pasinaudojo papildytos realybės galimybėmis ir įgyvendino reklamos kampanijas, kurios ne tik pritraukia vartotojus ir skatina pardavimus, bet ir nuskamba visame pasaulyje kaip efektyvūs ir inovatyvūs komunikacijos būdai. Netgi miestai, skatindami turizmą ir norėdami save šiuolaikiškai pristatyti, įgyvendina interaktyvius sprendimus.
Simas: – Eldoradu tai tampa tiems reklamos kūrėjams ir tiems klientams, kurie nori gauti aukščiausios prabos rezultatą – sužavėtą, vien teigiamomis emocijomis su prekės ženklu susisaisčiusį vartotoją.
Bogdan Karpovič, produktų vystymo vadovas: – Papildytos tikrovės principas suteikia žmogui galimybę „žaisti su pasauliu". Reklamos kūrėjams šiais tradicinės reklamos perdozavimo laikais papildytos realybės sprendimai iš tiesų yra aukso gysla. AR principas suteikia tokias plačias galimybes kurti reklamą, kad AR pritaikymo formoms, vietai ir būdams nėra ribų.
Šiuo metu mūsų regione (Centrinė ir Rytų Europa) vyksta tik AR sprendimų „ištraukimo į šviesą" užuomazgos. Manau, kad tie reklamos kūrėjai (ir svarbiausia – jų klientai), kurie bus pirmi, pasirinkę AR sprendimus savo komunikacijai nuskins saldžiausius vaisius.
Bartas: – Tai reklamos renesansas. Reklama – tai tam tikros istorijos, tam tikros pasakos, kurios kuriamos apie produktus ar paslaugas. Mūsų kuriami sprendimai leidžia tas istorijas integruoti į realų pasaulį. Ir būtent realioj aplinkoj žmogus tas istorijas gali įtakoti, jas keisti, valdyti. Tai yra tikras reklamos Eldoradas. Dažnai apie reklamą kalbame kaip apie pridėtinės vertės kūrimą. Papildyta realybė kuria pridėtinę vertę pačiai reklamai. Į mus supančią aplinką integruojame papildytą pridėtinę vertę, susijusią su reklamuojamu produktu ir, svarbiausia, žmogus gali tai įtakoti ir interaktyviai veikti.
Reklama dabar gali prisiliesti prie žmogaus kūno, ne tik prie žmogaus smegenų, kaip buvo iki šiol. Manau, kad AR yra atsargos reklamos veiklai 20 ar 30 metų į priekį.
– Sparčiai didėjančios techninės išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių galimybės – galingesni procesoriai, spartesnės vaizdo posistemės, suderinamumas su HD raiškos vaizdu, didėjanti spartaus mobiliojo interneto aprėptis – turėtų atverti platesnį kelią lietuviškiems papildytos realybės produktams. Vis dėlto didelių naujienų šioje srityje negirdėti. Kaip manote, kodėl?
Greta: – Naujienų yra. Tik nereikia pamiršti, jog Lietuvoje rinka labai maža, todėl dažniau papildytos realybės ir kiti interaktyvūs sprendimai įgyvendinami svetur. Vienas paskutinių projektų, kurį įgyvendinome kartu su menininkais Gediminu ir Nomeda Urbonais Amerikoje – „Liquid Archive".
Kembridže minint Masačusetso Technologijos instituto (MIT) 150 jubiliejų Charles upėje plūduriavo didžiulio mastelio pripučiamo ekranas, ant kurio buvo projektuojamas vaizdas. Bostono ir Kembridžo svečiai bei gyventojai ne tik stebėjo pasirodymą, bet ir patys tapo jo dalyviais. Žmonės savo kūnu galėjo keisti ir valdyti projekcijos vaizdą. Projekto mastelis, technologinis įgyvendinimas buvo sudėtingi, pats pasirodymas sulaukė nemenko susidomėjimo. Manau, tai puiki naujiena Lietuvai, juk būtent lietuviai įgyvendino už Atlanto tokį įspūdingą projektą.
Projektus pristatome Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Kazachstane.
Bogdan: – Manau, kad kaip ir kiekviena naujovė, papildyta realybė žmonėms gali reikšti nežinią, o nežinia gali sukelti baimę ir nenorą būti pirmam. Tai nestebina. Žmogų riboja įpročiai ir įsitvirtinusios nuostatos. Lietuviai dažnai vadovaujasi užsienio valstybių patikrinta praktika ir ima ją taikyti tada, kai įsitikina, jog ji ten veikia. Naujienų, susijusių su papildytos realybės galimybėmis, jų pritaikymu pasauliniu mastu yra tikrai nemažai.
Kol reklamos agentūrų klientai matė kol kas dar nedaug AR pritaikymo reklamoje pavyzdžių, kuriais gali remtis priimdami sprendimus, mūsų užduotis – edukacija. Tai didelis iššūkis. Dažnai susiduriame su tuo, kad klientui sprendimas emociškai patinka, tačiau jis ima dvejoti, kai pradedame kalbėti apie rezultatų apskaičiavimą. Čia į pagalbą ir ateina IT. Mūsų kuriami AR sprendimai suteikia galimybę itin tiksliai apskaičiuoti reklaminio sprendimo rezultatus.
Esu įsitikinęs, kad Lietuvos verslui žengus pirmuosius žingsnius į šią „nežinią" rizika atsipirks su kaupu.
– Kokią vietą jūsų bendrovės interaktyviosios reklamos projektuose užima papildytos realybės sprendimai nešiojamiesiems įrenginiams? Ką dažniausiai kuriate – reklaminius, pramoginius projektus, žaidimus ar ką kita?
Greta: – Mes specializuojamės papildytos realybės sprendimuose, kuomet vartotojams ir dalyviams nereikalinga jokia papildoma įranga pamatyti, pajusti, išmėginti papildytą tikrovę. Kurdami interaktyvius papildytos tikrovės projektus sąmoningai atsisakome vieno tarpininko – įrangos, kurią vartotojas privalo turėti, kad pasimėgautų AR galimybėmis. Dažniausiai kuriame sprendimus, kuomet vartotojas be specialių žinių, specialių programų, be jokio pasirengimo ir įrangos, tiesiog čia ir dabar gali
dalyvauti ir patirti.
Vienu metu interaktyviuose papildytos realybės projektuose gali dalyvauti daugiau nei vienas žmogus ir tuo pats metu keli, keliolika ar keli šimtai žmonių gali tai stebėti.
Kuriame sprendimus, kurie pritaikomi reklaminėse kompanijose (alaus „Memel Brau" įvedimas į rinką, užsakovas „Švyturys", ar prekybos centro „Saulės miestas“ akcija „Geras dviratis už gerus pirkinius“), renginiuose (interaktyvus veidrodis „I'm thinkin'it", skirtas „McDonald's 15 metų Lietuvoje sukakčiai), edukacinėse priemonėse (edukacinis projektas „Saugus internetas", užsakovas „Bibliotekos pažangai"), parodose (žaidimas „Na, pagauk", skirtas „Kauno grūdų" prisistatymui įvairiuose renginiuose bei parodose) , uždaruose vakarėliuose (interaktyvi instaliacija „Naujųjų metų naktį – būk žvaigžde"), meniniuose pasirodymuose (interaktyvi 3D instaliacija „Liquid Archive").
Bartas: – Papildytos realybės produktų kūrimas telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir kitiems nešiojamiesiems įrenginiams yra maža, bet svarbi mūsų veiklos dalis – vien todėl, kad per mobiliuosius įrenginius dažnai vyksta pačių interaktyvių sistemų valdymas. Mes kuriame specialias programas, kad nešiojamieji įrenginiai galėtų komunikuoti su interaktyviais stendais. Taip nuotoliniu būdu galime prisijungti prie sprendimo ir, jeigu reikia, jį pakeisti.
– Kaip vertinate kitose bendrovėse dirbančių kolegų pasiekimus papildytos realybės projektų srityje? Kokius nešiojamiesiems įrenginiams sukurtus lietuviškus produktus galėtumėte išskirti?
Greta: – Iš kolegų, kuriančių papildytos realybės projektus, norėtųsi išskirti Paulių Liekį, kuris su komanda specializuojasi būtent AR telefonams srityje. Jo kuriamų sprendimų kokybė yra aukšta, komanda profesionali. Tikimės, jog netolimoje ateityje drauge sukursime ir įgyvendinsime ne vieną projektą.
– Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduriate kurdami papildytos realybės projektus? Ar sunkiausios kliūtys – technologinio pobūdžio? Kaip dažniausiai jas įveikiate?
Greta: – Vienintelė problema, su kuria susiduriame Lietuvoje – klientų edukacija. Ne visi žino ir supranta interaktyvių papildytos realybės sprendimų potencialą, galimybes. Kadangi viską – nuo idėjos iki sistemos paruošimo ir paleidimo renginyje – kuriame patys, technologinio pobūdžio problemų nepatiriame. Turime profesionalią, kompetentingą specialistų komandą, kuri randa sprendimus įvairiose situacijose.
Bartas: – Technologinio pobūdžio problemos neegzistuoja. Technologijos mums leidžia kurti ir įgyvendinti įdomius sprendimus. Svarbiausia, kad klientai suprastų šių technologijų potencialą. Pasaulinėje rinkoje AR sprendimai sparčiai skinasi kelią į efektyviausių reklamos formų viršūnes.
– Kaip manote, kada mobiliuosiuose telefonuose pamatysime lietuviškas papildytos realybės programas, pavyzdžiui, temines GPS ekskursijas po viduramžių Vilnių su „nematomu" istoriniu turinio sluoksniu? Kokio pobūdžio papildytos realybės projektai jūsų manymu pas mus galėtų susilaukti komercinės sėkmės?
Greta: – Po neatrastas Vilniaus vietas mobiliuosiuose telefonuose vaikščiosime tuomet, kai rinkoje bent 70 – 80 proc. vartotojų naudosis išmaniaisiais telefonais.
Bartas: – Komercinės sėkmės, manau, susilauks tokie projektai, kurie kelia azartą, išjudina žmones, pažadina iš kasdienybės transo.
Simas: – Sėkmė aplankys tuos kūrėjus, kurie sugebės sugeneruoti tądien aktualią idėją, ras finansavimo šaltinį jai realizuoti, turės reikiamą techninę bei žinių bazę ir
sukurs produktą, kuriam nėra sienų.
Bogdan: – Produktai galėtų būti įvairūs – nuo virtualaus apsipirkimo iki pramoginių aplikacijų.
– Dėkoju už pokalbį.
