Kitaip nei įprastinė pensija, jie nėra didinami arba indeksuojami, tad nuvertėja augant prekių ir paslaugų kainoms.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl pensijų anuitetai nėra indeksuojami dabar, kai infliacija viršija 20 proc., ir kokiomis sąlygomis tai gali būti daroma ateityje, kai į pensiją išeis dar daugiau privačiai ją kaupiančių gyventojų.
Papildoma išmoka – beveik 346 eurai
Maždaug 1,4 mln. lietuvių papildomai kaupia II pakopos fonduose. Nemažai žmonių kaupimu susigundė, nes jiems buvo žadama kone antra tokio paties dydžio pensija, kokią moka „Sodra“ ar bent jau trečdalis jos. Vis dėlto realybė yra toli gražu kitokia nei pažadai.
Kas mėnesį iki 3 proc. žmogaus algos ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto ar mokesčių mokėtojų pervedama pensijų fondų valdytojams. Už šiuos pinigus perkami vertybiniai popieriai.
Žmogui išėjus į pensiją, jam priklausanti fondų turto dalis parduodama, o gauti pinigai pervedami į „Sodrą“. Iš jų ir mokamas anuitetas – mėnesinė išmoka.
Jeigu senatvės pensija kasmet didinama (pvz., kitais metais – per 9 proc.) priklausomai nuo to, kiek šalyje didėja darbuotojų atlyginimai, tai anuiteto suma yra fiksuota.
Tai reiškia, kad dėl infliacijos jų perkamoji galia sparčiai mažėja. Ir jeigu pradžioje išėjus į pensiją anuitetas, palyginti su pačia pensija, gali sudaryti nemažą pajamų dalį, tai ilgainiui ji vis mažėja.
„Sodros“ duomenimis, rugsėjo pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 1682 asmenys, kuriems kas mėnesį mokama vidutiniškai 63 eurų dydžio išmoka. Didžiausia mėnesio išmoka yra 345,95 euro, o mažiausia – 8,94 euro.
Pensijos auga kasmet, o anuitetai?
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė primena, kad centralizuota pensijų anuitetų mokėtoja „Sodra“ tapo 2020 metais.
Tais metais vidutinė senatvės pensija siekė 370 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 399 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 482 eurai, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 510 eurų. O kiek per šį laiką padidėjo pensijų anuitetai?
„Jų dydis priklauso nuo sumokėtos sumos, todėl vidutinis dydis kinta priklausomai nuo pensijų anuitetų gavėjų sumokėtų įmokų ir nėra korektiška jį lyginti su senatvės pensijos dydžiu, kuris priklauso ir nuo kitų asmenų dabar mokamų socialinio draudimo įmokų“, – komentavo D. Gerulytė.
Beje, vidutinė senatvės pensija tų asmenų, kurie gauna anuitetus, yra 720 eurų, rodo Valstybės kontrolės duomenys.
„Spartesnį pensijų augimą nulėmė priimti sprendimai dėl papildomo individualiosios dalies indeksavimo, bendrosios pensijos dalies artinimo prie minimalių vartojimo poreikių ir 2022 m. vykdyto papildomo pensijų indeksavimo.
Pensijų anuiteto dydis priklauso nuo asmens sukauptos sumos dydžio, todėl vidutinis dydis kinta priklausomai nuo pensijų anuitetų gavėjų įmokėtų įmokų“, – taip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino, kodėl pensijos augo sparčiau nei anuitetai.
Kodėl anuitetai neindeksuojami?
Pasak D. Gerulytės, paprasčiausias atsakymas – šios dvi išmokos finansuojamos iš skirtingų šaltinių.
„Pensijų anuitetas konkrečiam asmeniui yra mokamas iš jo sukaupto turto pensijų fonde. Galimybė indeksuoti atsiranda tik tuo atveju, jei Pensijų anuitetų fondas uždirba pelno ir nusprendžia jį paskirstyti. Pasaulyje būna ir indeksuojamų pensijų anuitetų, bet tokio pensijų anuiteto išmokos būtų žymiai mažesnės už šiuo metu „Sodros“ siūlomas.
Senatvės pensija yra mokama ir indeksuojama iš tuo metu dirbančių gyventojų sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir „Sodros“ biudžeto, todėl bent iš dalies ir su palyginti nedideliu vėlavimu ji seka infliaciją. Tai yra, kai auga atlyginimai, sumokėti mokesčiai į biudžetą ir socialinio draudimo įmokos, atsiranda daugiau pajamų perskirstymui“, – komentavo „Sodros“ atstovė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad paprastos pensijos finansuojamos einamosiomis įmokomos. Galimybė pensijas indeksuoti priklauso nuo to, kiek yra įmokų mokėtojų, kiek įmokų jie sumoka ir nuo šalies darbo užmokesčio fondo augimo.
„Pensijų anuitetai mokami iš paties asmens sukaupto turto, jų apskaičiavimas ir mokėjimas niekaip nesusijęs su darbo užmokesčio fondo augimu, todėl ir socialinio draudimo pensijų indeksavimo taisyklės jiems netaikomos.
Tačiau anuiteto mokėjimo laikotarpiu pensijų anuitetų fondo (PAF) lėšos investuojamos, o įstatymas numato, kad gautas pelnas paskirstomas gavėjams“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Ateityje indeksuos ir anuitetus?
D. Gerulytės teigimu, žmogui verta siekti gauti pensijų anuitetą net jeigu jis yra fiksuotas ir nuvertėja.
„Pensijų kaupimo tikslas – visą likusį gyvenimą gaunamos papildomos pajamos šalia senatvės pensijos. Šią funkciją atlieka pensijų anuitetas. Jo dydis gali augti, jei paskirsčius pelną nusprendžiama pensijų anuitetus indeksuoti.
Šiuo metu net ir senatvės pensija nekyla tiek, kiek auga infliacija. Dabartinė infliacija yra daugiau anomalija nei norma, todėl nereikėtų tikėtis, kad atlyginimai augs tiek pat ar akcijų kainos kils nepaisant to, kad skolintas kapitalas brangsta“, – tikino „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja.
Anot jos, PAF per 2021 metus realizavo daugiau kaip 0,7 mln. eurų pelno, iš kurio galėtų būti indeksuojami pensijų anuitetai. Dalis to pelno jau yra išmokama kaip garantuotos 1 proc. palūkanos nuo pat pirmos išmokos.
„Kol situacija pasaulyje, ir ypač mūsų regione, yra sudėtinga, buvo nuspręsta šias lėšas laikyti rezerve fondo finansiniam tvarumui užtikrinti. Situacijai pasaulyje aprimus, šį rezervą galėsime panaudoti ne tik garantuotų palūkanų mokėjimui, bet ir pensijų anuitetų indeksavimui“, – žadėjo D. Gerulytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat patikino, kad visas PAF turto vertės prieaugis priklauso pensijų anuitetų gavėjams.
„Tam tikra investicinė grąža buvo suplanuota uždirbti jau pensijų anuitetų paskyrimo momentu ir buvo įskaičiuota į pensijų anuitetų dydžius. Kita dalis paskirstoma pensijų anuitetų gavėjams pagal Pelno paskirstymo metodiką. Pernai dalis gauto pelno buvo paskirstyta gavėjams – su anuitetais jie gavo papildomą vienkartinę išmoką.
Pensijų kaupimo tikslas – papildomos pajamos šalia senatvės pensijos. Pensijų anuitetas tą funkciją ir atlieka. Jo dydis gali augti, jei paskirsčius pelną nusprendžiama pensijų anuitetus indeksuoti“, – aiškino ministerija.
