Pankreatitas jau seniai liovėsi buvęs tik alkoholikų liga. Kasos uždegimo atvejų vis daugėja, ir labiausiai dėl to kalta mūsų savigyda – ypač antibakteriniais preparatais nuo peršalimo.
Pankreatitas, anot gydytojų gastroenterologų, sparčiai jaunėja. Ir, deja, vis dažniau atsiranda mirtinai pavojinga komplikacija – kasos nekrozė. Kasos uždegimas seniai nebėra tik girtuoklių ir sergančiųjų tulžies pūslės akmenlige liga. Dabar jį dažniausiai sukelia ne kasos latakų užsikimšimas, o toksinis vaistinių preparatų poveikis šio organo ląstelėms. Ir niekas taip joms nekenkia, kaip antibakteriniai vaistai, skirti peršalimo ligoms gydyti.
Jautriausias taikinys
Kasa bene iš visų organų jaut-riausiai reaguoja į vaistų šalutinį poveikį. Todėl sergantieji pankreatitu turėtų būtinai pasisakyti apie savo ligą gydytojui dar prieš tai, kai jis išrašys receptą vaistams nuo dar kokio nors negalavimo. Jeigu jau medikamentinė intoksikacija šiais laikais stojo į vieną gretą su kasos uždegimo sukėlėju alkoholiu, reikėtų atidžiau pasidomėti, kas rašoma preparatų instrukcijose.
Ligos vizitinė kortelė
Susirgus pankreatitu, aštriausias skausmas juntamas arba po krūtine, paširdžiuose, arba juosiantis. Jis neatlėgsta valandų valandas ir dažnai būna lydimas pykinimo, vėmimo, viduriavimo, šaltkrėčio. Tokiu atveju geriau nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą, o kol atvyks gydytojas, gulėti, nieko nevalgyti ir, kad sumažėtų kasos sekrecija, uždėti ant pilvo maišelį su ledu.
O štai bandyti malšinti skausmą be recepto parduodamais analgetikais neverta. Nuo jų vargu ar palengvės, be to, gydytojams trukdys įvertinti priepuolio stiprumą ir nustatyti, ar tai tikrai pankreatitas, ar tais simptomais dangstosi kitas sunegalavęs organas.
Užtat gali padėti spazmolitikai, tokie kaip nošpa. Tačiau atminkite, kad pirmoji „smogiamoji“ dozė neturėtų būti didesnė kaip 2 tabletės, o kita – ne anksčiau kaip po dviejų valandų.
Jeigu skausmas tampa nepakenčiamas, gydytojo iškvietimo neišvengsite, nes tik jis galės suleisti ligoniui stiprių preparatų, užkirsiančių kelią pavojingiausiai iš komplikacijų – kasos nekrozei.
Tačiau, skirtingai nuo pirmojo priepuolio, kurį paprastai lydi kankinamas skausmas, kiti pankreatito paūmėjimai gali būti pakenčiami: jau žinančiam, su kuo susidūrė, ligoniui įveikti skausmą padeda ramybė, ledas, spazmolitikai ir badas.
Tiesa, tai nereiškia, kad po kiek-vieno tokio ligos pasireiškimo nebereikia apsilankyti pas gydytoją, pasidaryti kraujo bei šlapimo tyrimus ir patikrinti bent vieną kasos fermentą – amilazę. Pankreatitas – labai rimta liga, negailestinga lengvabūdžiams. Kiekvienas naujas priepuolis reiškia, kad liga progresuoja ir, priklausomai nuo progreso pobūdžio (o jį kaip tik tiksliausiai ir padeda įvertinti amilazės kiekio nustatymas kraujo serume ar šlapime), turėtų būti skiriamas gydymas.
Be to, skausmas – dar ne viskas. Prasidėjus uždegimui, būtina ne tik jį numalšinti, bet dar ir neleisti kasos audiniams virškinti savęs pačių. Tam skiriami kasos fermentų aktyvumą slopinantys preparatai. Jie būna arba leidžiami, arba tabletėmis, o dozės priklauso nuo kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatų.
Pirmąsias keturias dienas po priepuolio ligoniui būtina laikytis lovos režimo ir 5–6 kartus per dieną valgyti šiltas košes be druskos ir riebalų, gerti kisielių ir negazuotą mineralinį vandenį. 4–7 dieną racioną galima papildyti džiūvėsiais, aliejumi, virta balta vištiena, sausainiais arba trintais obuoliais, džiovintų vaisių kompotu. Nuo 7 iki 14 dienos jau galima paragauti neriebių pieno produktų, suvartoti iki 5 g druskos, vėl pradėti gaminti su sviestu. Praėjus dviem savaitėms po kasos uždegimo priepuolio pacientas jau gali pereiti prie nuolatinės dietos. Jos turės laikytis visą remisijos laikotarpį.
Nuo dietos nepabėgsite
Deja, remisiją po pankreatito priepuolio galima užtikrinti tik tokiu būdu – griežta dieta su didesniu gyvulinių baltymų (ne mažiau kaip 150 g per dieną) ir mažesniu riebalų bei angliavandenių kiekiu. Ligonio racionui būtina neriebi mėsa, žuvis, paukštiena, taip pat varškė ir kiti pieno produktai.
Maistas tik verdamas arba troškinamas garuose – labai gaila, bet su keptuve teks atsisveikinti visam likusiam gyvenimui.
Naudinga valgyti ir šviežias daržoves bei vaisius, išskyrus rūgščius (citrinas ir kitus citrusus).
Kategoriškai draudžiamas alkoholis, prieskoniai, riebus ir aštrus maistas, konservai, gazuoti gėrimai, rūgštūs obuoliai, ledai, šokoladas bei kiti daug angliavandenių turintys saldumynai, kepiniai iš miltų, žirniai, pupelės.
Valgyti būtina 4–6 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis. Labai svarbu maistą gerai sukramtyti. Jis neturėtų būti nei per šaltas, nei per karštas, antraip gali sukelti kasos ištekamojo latako spazmą.
Griežtai dietos besilaikantiems pacientams remisijos laikotarpiu pankreatitas nepasireiškia jokiais simptomais. Tokie žmonės su šia liga gali pragyventi iki gilios senat-vės, mat nors ši liga baisi, kai įsišėlsta, ji labai retai kada būna nenuspėjama ir neįveikiama šiuolaikinei medicinai.
Jeigu jaučiamasi normaliai, galima apsieiti ir be vaistų. Tačiau kartą per metus vis tiek derėtų kasą išsitirti ultragarsu ir pasidaryti fermentų tyrimus. Ir jeigu šis organas jų išskiria nepakankamai (apie tai paprastai praneša dažnas viduriavimas), tiesiog teks pavartoti juos „pavaduojančių“ preparatų, pavyzdžiui, visiems gerai žinomo mezimo.
Autorė Sandra Miškinienė
