Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Ant kone plikų šakų baltuojantys kaštonų žiedai – štai kas panevėžiečius priverčia kilstelėti galvas žingsniuojant šalia vienos pagrindinių Panevėžio gatvių.
Dar vienas keistuolis miesto centre – didžiulis kaštonas taip pat nusprendė dar prisiminti pavasarį. Šalia brandinamų vaisių baltuoja žiedai, nors dalis lapų jau nurudę.
Panevėžiečiai tokiu reginiu stebisi:
„Kai nudžiuvęs medis žydi, tai man primena pagyvenusį žmogų, kuris žilus plaukus nusidažo juodai. Aš matau, kad kažkas ne taip, bet žmogus nori būti jaunas ir kaštonas nori parodyti, kad jis dar parodys mums.“
„Jie galvoja, ai, nu tai gal pavasaris.“
„Sudurniavo nu, apsipažino, pavasarį sumaišė su rudeniu.“
„Aš labai suprantu, kad visus žmones stebina, tai yra anomalija. Jau ruduo ant nosies, o kaštonas elgiasi taip, kaip elgtųsi gegužės mėnesį“, – kalba gamtininkė Rima Ivanauskienė.
Augalai elgiasi pagal klimatą
Gamtininkė paaiškina, kodėl kaštonai, kai turėtų brandinti vaisius, ėmė ir pražydo.
„Centre kaštonai yra labai pakenkti kaštoninės kerškandės, per anksti lapai netenka spalvos, juos numeta ir paskui nors kiek gavęs drėgmės, pagalvoja, gal dar turiu šansą, dar naujus vat išleisiu, gal dar spėsiu kažkiek pažydėti“, – aiškina gamtininkė.
Sezonus, ko gero, supainiojo ne tik keli kaštonai miesto centre.
Dekoratyvinis karklas stebina jau antrą rudenį.
„Augalas elgiasi pagal klimatą, pagal temperatūrinį režimą. Jeigu jam dar leidžiama, jis kartais elgiasi truputį neprognozuotai“, – teigia Rima Ivanauskienė.
Grožis ir Botanikos sode, Kaune. Rododendrai čia žydi antrą kartą.
„Nu va, čia va pradeda tik žydėt pumpuriukas tik tik prasiskleidęs, čia va truputį daugiau prasiskleidęs“, – pasakoja vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Augalas taip save alina
Tiesa, kaip sako žinovai, antrą kartą dovanodami grožį, patys augalai save alina.
„Tas antrinis žydėjimas dažniausiai kaip moteriai reiktų gimdyt du kartus per metus. Tai moterys žino, kad tas sveikatos neprideda“, – aiškina vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius.
Pasak specialistų, tokios anomalijos labiau būdingos atvežtiniams augalams.
„Veigelės labai dažnai sudurniuoja ir šiemet mačiau žydinčią Traupio botanikos sode. Mačiau, kelios šakos žydi kaip tik ir šiuo metu, kas joms visiškai nebūdinga. Forsitijos labai dažnai pražysta, tos, kurias mes įpratę matyt labai anksti pavasarį geltonai gražiai žydinčias. Tai jau, turbūt, reikia nebesistebėt, o prie to priprast“, – tikina K. Obelevičius.
Tiesa, kaip ir šie rododendrai, taip ir kaštonai, Panevėžyje pailsėję žiemą, pavasarį vėl turėtų pasitikti gyvybingi.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
