Miesto valdžia palaikytų savo verslininkų iniciatyvą netoli Panevėžio, rajono teritorijoje, pastatyti krematoriumą, rašo dienraštis „Panevėžio balsas“. Tuo metu vienas iš įstatymo, įteisinančio mirusiųjų palaikų deginimą, projekto autorių parlamentaras Antanas Matulas įsitikinęs, jog Lietuvai užtektų dviejų krematoriumų ir geriausios vietos jiems iškilti būtų kur nors tarp Vilniaus ir Kauno bei Klaipėdoje.
Miesto politikai nieko prieš
Parlamentarų rengiamas ir dar šiais metais planuojamas svarstyti mirusiųjų palaikų kremavimą Lietuvoje įteisinantis įstatymas sulauks ir Panevėžio savivaldybės vadovų pritarimo.
„Miesto politikai jau seniai diskutuoja, kad būtų gerai, jei kur nors netoli Panevėžio, rajono teritorijoje, iškiltų krematoriumas. Juk žmonių, norinčių, jog po mirties jų palaikai būtų sudeginti, tikrai yra. Kita vertus, svarbus žemės naujiems kapinių plotams klausimas – ateis laikas, kai ji taps be galo brangi“, - vakar dienraščiui teigė Panevėžio vicemeras Povilas Vadopolas.
Miesto vadovas neabejojo, jog įsigaliojus įstatymui Panevėžyje rastųsi statyti krematoriumą pageidaujančių verslininkų.
„Ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje, ir kitose Vakarų šalyse palaikų kremavimas yra privatus verslas“, - atsakė P.Vadopolas, paklaustas apie galimas valstybės ar savivaldybės biudžeto investicijas į krematoriumo statybą.
Mero pavaduotojas prisiminė buvęs Italijoje ir matęs, kaip toje šalyje tvarkomos kapinės.
„Užuot plėtę kapinių teritorijas, italai prie savo šeimos kapaviečių statosi mažas koplytėles – į jas specialiose dėžutėse praėjus dvidešimčiai metų po palaidojimo perkeliami iškasti sudūlėję mirusiojo kaulai. Galbūt ir pas mus galėtų prigyti tokia tradicija?“ - svarstė P.Vadopolas.
Lietuvai pakaks dviejų krematoriumų
Rengtis svarstyti Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektą vakar pradėjo Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Gruodį šį dokumentą turėtų nagrinėti ir galbūt jau priimti visas parlamentas.
Komiteto pirmininkas bei vienas iš įstatymo projekto autorių konservatorius Antanas Matulas vakar PB teigė, jog šis įstatymas Lietuvoje įteisins palaikų deginimą, o visi su krematoriumų statyba, šių objektų veiklos kontrole susiję klausimai bus reglamentuoti poįstatyminiuose aktuose.
„Sąlygos statyti krematoriumą, manau, turėtų būti labai griežtos. Pagrindinis reikalavimas – ne tik atsakingai išrinkti statybos vietą, bet ir atlikti poveikio aplinkai tyrimus“, - sakė parlamentaras.
A.Matulo teigimu, tik dabar mirusiųjų palaikų kremavimo įteisinimo link žengusi Lietuva gerokai atsiliko nuo kitų Europos valstybių – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tai buvo padaryta dar 1902 metais.
„Kitas dalykas – krematoriumai Lietuvoje jau yra būtinybė. Mane net nustebino, kiek daug gyventojų, ypač jaunimo, apklausose pasisako už palaikų deginimą ir tokios galimybės atsiradimą mūsų šalyje“, - teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Paklaustas, kiek Lietuvoje, jo nuomone, galėtų būti pastatyta krematoriumų, PB pašnekovas atsakė manąs, jog mums užtektų ir poros. „Esu įsitikinęs, kad geriausios vietos jiems būtų kur nors tarp Vilniaus ir Kauno bei Klaipėdoje“, - tvirtino A.Matulas.
Vežti į Rygą – 2 tūkstančiai litų
Šiuo metu kremuoti pageidavusių lietuvių palaikai yra vežami į Rygą. Kūno gabenimas ir deginimas ten atsieina daugiau kaip du tūkstančius litų.
Kiek palaikų išvežama į Latvijos sostinę, statistikos nėra, tačiau šalies gyventojų apklausos rodo, jog daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių mano, kad krematoriumai reikalingi, dar apie 15 procentų tam pritaria, o 17 procentų apklaustųjų priešinasi.
Iki šiol Lietuvoje nėra nė vieno mirusiųjų palaikų tvarkymą reglamentuojančio įstatymo. Dabar mirusieji tvarkomi ir laidojami remiantis Civiliniu Kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis bei keliais kitais teisės aktais.
Neringa Martinkutė
