Pastaraisiais metais Panevėžyje susikoncentravus taksi verslui, konkurencinė kova tapo ne tokia aštri. Panevėžio taksi bendrovės keleiviams taiko maždaug dviejų litų už kilometrą tarifą ir tokį pat ar šiek tiek didesnį įsėdimo mokestį.
Keleivių neliko
Tokie įkainiai buvo dar prieš prasidedant krizei, ir tai bendrovėms nelabai padeda išgyventi sunkmetį. Jų atstovai teigia, kad verslas pateko į sunkią padėtį.
„Panevėžyje situacija kritiška. Turime penkias bobutes, kurios serga ir su ramentais vis važiuoja į ligoninę. Klientų labai mažai, iš šimto prieš krizę vežamų keleivių liko tik dvidešimt“, – situaciją vaizdžiai apibūdino bendrovės „Panevėžio taksi“ vadovas Povilas Vitonis.
Jis teigė, kad prastą situaciją atspindi ir iškvietimų skaičius. Per valandą būna vos vienas užsakymas, o jų laukia 20 taksi vairuotojų. Ekonominio pakilimo metu iškvietimų buvo gerokai daugiau.
Nemažins kainų
P.Vitonis teigė, kad, vos tik gavę padoresnį pasiūlymą, taksistai darbą palieka. Daugelis bendrovės vairuotojų yra pensininkai ir keleivius veža norėdami tik prisidurti prie pensijos. Jų atlyginimai neviršija 400 litų.
„Iš darbo išeina kas tik gali. Štai ir dabar keli darbuotojai žada kreiptis į Darbo biržą, nes sako, kad bus geriau, nei dirbti. Jie nebegali mokesčių susimokėti, prarado klientus, nėra ką vežti. Jeigu taksistai uždirba 20 ar 30 litų per parą, tai trečią darbo dieną reikia piltis kuro už 70 litų. Automobiliai stovi, o lauke šalta, todėl deginamas kuras“, – liūdną situaciją apibūdino direktorius.
P.Vitonis pasakojo, kad bendrovė kainų nekoregavo keletą metų. Pasak jo, tai daryti neapsimoka ir ateityje kainų leisti žemyn neketinama.
„Jeigu mes kelionę atpiginsime, nebus iš ko mokesčius mokėti. Važiuojančiųjų vis tiek daugiau nesulauksime. Šiandien pasitikrinau, kiek naktį buvo užsakymų, paaiškėjo, kad nuo pirmos valandos iki penktos jų gauta tik trys“, – argumentus žėrė bendrovės direktorius.
P.Vitonis teigė, kad nelegalių taksistų problema, kokia yra kituose Lietuvos miestuose, Panevėžiui neaktuali.
„Miestas per mažas, kad atsirastų nelegalūs vežėjai, mes iš karto tai pastebėtume“, – paaiškino P.Vitonis. Jis mano, kad netolimoje ateityje Panevėžyje taksi bendrovių gali sumažėti, nes dalis jų bankrutuos, tačiau jo įmonė tai daryti kol kas nesirengia.
„Bankrotų tikrai bus. Visur ta pati situacija – nebėra kas važiuoja. Dar penktadieniais jaunimą iš naktinių klubų tenka paimti, o šiokiomis dienomis keleivių nėra“, – pasakojo P.Vitonis.
Galimos permainos – paslaptis
Panevėžio taksi parko direktorius Jonas Muraška, vadovaujantis dar dviem taksi bendrovėms mieste, teigia, kad pastaruoju metu rinkoje įsivyravo laukimo nuotaikos. Keleivių sumažėjo, tačiau mažinti įkainių neskubama.
„Kol kas neapsisprendėm, ką darysim. Tai – paslaptis, jos kol kas nenorim viešinti“, – teigė kelių bendrovių vadovas
J.Muraška pasakojo, kad prasidėjus sunkmečiui bendrovės savo taksistams dešimt procentų sumažino mokesčius už dispečerių paslaugas.
Panevėžio taksi parko direktorius tvirtino kol kas beveik nejaučiantis kitų bendrovių didesnio konkurencinio spaudimo. Vienus mažiausių tarifų taiko „Taksi Jazz“, tačiau šios bendrovės pavyzdžiu neketinama sekti.
„Suprantu, kad keleiviai bus patenkinti, jeigu kainos sumažės, bet mano darbuotojai nuo to nukentės. Žiūriu, kad ne vien tik klientams būtų patogu, bet ir kad mano žmonės uždirbtų“, – savo argumentus dėstė J.Muraška.
Nemato išeities
Dar blogiau savo padėtį vertina patys taksi vairuotojai. Panevėžio gatvėse kalbintieji savo triūsą lygino su vergove, tačiau nemato kitos išeities, nes susirasti darbo kitur nėra galimybių.
„Nėra kur eiti. Keleivių sumažėjo daugiau nei perpus. Gauname maždaug tokį atlyginimą, kaip ir prieš krizę, tačiau automobilio išlaikymas gula ant mūsų pečių“, – teigė prie autobusų stoties klientų laukiantis taksi vairuotojas Vilius Čeponis.
Vairuotojas tikino, kad nemažus pakitimus atnešė žiema. Padidėjo išlaidos kurui, jas tenka dengti iš savo atlyginimo.
„Automobilį nuolat šildau. Pabandykite pastovėti keturias valandas to nedarant – šalta. Kuro išlaidos – iš savo kišenės. Prisideda ir draudimas – jis taksi vairuotojams yra nuo 400 iki 700 litų, o paprastam automobiliui – apie 200 litų. Viskas brangu, o klientų nėra“, – guodėsi V.Čeponis.
Jis teigė, kad mažinti taksi kainų Panevėžyje neverta, nes atstumai mieste nedideli, o važiuojant vienu metu keliems keleiviams, kelionės kaina yra neką didesnė nei naudojantis visuomeniniu transportu.
„Dažniausiai vežame du tris kilometrus. Mažame mieste pigiau aptarnauti neapsimoka. Didesniuose miestuose leisti kainas gal ir galima, ten niekas nevažiuoja kokius du kilometrus“, – argumentavo „Sekundės“ kalbintas vairuotojas. Jis teigė per mėnesį užsidirbantis 800 litų atlygį, neatskaičius mokesčių.
Nostalgija sovietmečiui
„Po du tris užsakymus per dieną priimame. Nesiseka uždirbti net minimumo. Norint tokį gauti, reikia dieną naktį dirbti, naudoti savo automobilį, jį remontuoti. Jauni vyrai taip ir daro. Pamiega tris keturias valandas ir eina dirbti. Jie uždirba daugiau, bet tai yra vergovė“, – apie kasdienybę pasakojo trisdešimt metų taksi automobilį vairuojanti ir viena iš nedaugelio šį darbą dirbančių moterų panevėžietė Aldona.
Į pensiją išėjusi, bet vis dar taksiste dirbanti moteris teigė, kad geriausi laikai buvo sovietmečiu, kai uždirbamo atlygio užtekdavo ir nereikėdavo sukti galvos, kaip išlaikyti automobilį, nes šis priklausė valstybei.
„Dirbdavome keturias dienas ir turėdavome dvi ilsėtis. Dabar reikia vairą sukioti kasdien. Galbūt pagelbėtų mokesčių mažinimas taksi bendrovių savininkams, galbūt tada ir mums tektų mažiau mokėti“, – spėliojo moteris.
Ji pasakojo, kad panevėžiečiai taksi vyksta tik būtiniausiais atvejais, kai reikia pasiekti gydymo įstaigas ar prispyrus kokiai bėdai. Aldona skundėsi, kad mieste beveik nebeliko vietų, skirtų taksi automobiliams stovėti. Jas užima kiti vairuotojai, tačiau policija esą į tai dėmesio nekreipia.