Panevėžio kredito unijos vadovai dėl įmonės padarytų teisės aktų pažeidimų ir jos veiklos trūkumų buvo priversti laikyti Lietuvos banko prižiūrimos finansų rinkos dalyvio vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Tikrinant žinias jie susikirto.
Trūksta kompetencijos?
Kaip pranešė Lietuvos bankas, Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė bei Paskolų komiteto pirmininkė per egzaminą nesurinko privalomų balų ir negalės eiti vadovo pareigų.
Dar trys egzaminą privalėję laikyti šios unijos valdybos nariai į jį neatvyko. Du iš jų jau parašė atsistatydinimo iš pareigų prašymus, trečias ketina tai padaryti.
Per egzaminą kredito unijų vadovai privalo atsakyti į 50 testo klausimų. Užduočių negalima spręsti ilgiau kaip 90 minučių. Egzaminas išlaikomas, jei asmuo teisingai atsako į ne mažiau kaip 80 proc. klausimų.
Panevėžio kredito unijos vadovams pasiekti šios kartelės nepavyko.
„Ši kredito unija dėl veiklos trūkumų gruodžio pabaigoje buvo įspėta, o vadovai įpareigoti išlaikyti egzaminą. Jo rezultatai patvirtino mūsų abejones, kad unijos vadovams trūksta reikalingų žinių šioms pareigoms eiti“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Unijos vadovai vėl galės mėginti laikyti egzaminą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių.
Unijos vadovai tyli
Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkės ir administracijos direktorės pareigas einanti Ramunė Šimaitytė praėjusį penktadienį atsisakė komentuoti, kokios buvo egzamino nesėkmės priežastys, nepanoro kalbėti ir apie kredito unijos finansinę padėtį.
Ji teigė, kad bus išplatintas oficialus pranešimas.
Paklausta, ar pasinaudos galimybe perlaikyti egzaminą, sakė dar galvojanti. Kol kas neaišku, kokį sprendimą priims ir egzamino neišlaikiusi unijos Paskolų komiteto pirmininkė Raimonda Skeiverienė. „Sekundės“ žiniomis, į egzaminą neatvyko ir atsistatydino Panevėžio kredito unijos valdybos nariai Vilma Mickevičienė bei Irmantas Banevičius.
Panevėžio kredito unijos įkūrėjas Kazimieras Petraitis iš valdybos narių pasitraukė po Naujųjų metų. Jis savo sprendimą motyvavo noru tausoti sveikatą.
Pastaruoju metu tarp Panevėžio kredito unijos vadovų buvo juntama trintis. Buvęs Kredito unijos valdybos pirmininkas A. Čepas net bylinėjosi teisme su unija dėl galimybės grįžimo į anksčiau eitas pareigas ir bylą laimėjo. Jis taip pat nenorėjo plačiau komentuoti situacijos.
K. Petraitis teigė, kad Lietuvos banko valdyba pernai nustatė pernelyg griežtus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus kredito unijos vadovams.
„Sutinku, kad kredito unijos administratorius privalo labai gerai išmanyti bankininkystę ir visus su šia sritimi susijusius įstatymus, tačiau labai abejoju, ar visuomeniniais pagrindais dirbantys valdybos nariai turi prilygti profesionaliems bankininkams“, – kalbėjo Panevėžio kredito unijos įkūrėjas.
Lietuvos bankui neramu
Lietuvos bankas teigia, kad griežtesni kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į tai, jog šalies kredito unijoms už riziką ribojančių ir kitų reikalavimų pažeidimus pritaikoma daug poveikio priemonių. Tai rodo akivaizdžią kai kurių kredito unijų vadovų kompetencijos stoką.
Pagal Kredito unijų įstatymą kredito unijos vadovų grupei priskiriami Stebėtojų tarybos nariai, Valdybos nariai, Administracijos vadovas, Vidaus audito tarnybos vadovas, Paskolų komiteto pirmininkas, Revizijos komisijos pirmininkas.
Nustatyta, kad tais atvejais, kai pretendentas į kredito unijos vadovus neatitinka minimalių nustatytų reikalavimų, jam reikia laikyti egzaminą. Specialų egzaminą privalo laikyti ir tie kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija kelia abejonių.
Būtent tokių abejonių Lietuvos bankui sukėlė Panevėžio kredito unijos vadovai.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patikrino Panevėžio kredito uniją ir nusprendė ją įspėti bei davė nurodymus parengti inspektavimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų ir kredito unijos veiklos trūkumų pašalinimo priemonių planą. Plane numatytos priemonės turės būti įgyvendintos iki 2013 m. kovo 31 d.
Įspėjimas unija gavo už tai, kad neužtikrino didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymo ir nesumažino paskolų koncentracijos.
Po didinamuoju stiklu – ūkininko paskola?
Prieš kelerius metus Lietuvos bankas buvo susirūpinęs ir dėl Panevėžio kredito unijos rajono ūkininkui Arūnui Čimolonskui suteiktos paskolos.
Bankas domėjosi, ar ūkininkui duota keliolikos milijonų litų paskola nėra pernelyg rizikinga unijos indėlininkams.
Tuomet ūkininkas padidino kredito unijos pajų, ir dvejonės dėl rizikos išsisklaidė.
Prieš pusantrų metų, kalbėdamas su „Sekunde“, tuometis unijos valdybos pirmininkas A. Čepas teigė, kad ūkininkas laiku moka palūkanas, o paskolą turės grąžinti 2014-aisiais.
A. Čepas tuomet pasidžiaugė, kad unijos kapitalas yra keliais milijonais didesnis nei ūkininkui duota paskola.
Kadangi Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė R. Šimaitytė atsisakė kalbėti, nėra duomenų, kiek šiuo metu unija vienija narių, koks yra jos kapitalas, koks išduotų paskolų portfelis ir panašiai.
Inga SMALSKIENĖ
