Ar Panevėžys automobilių aikšteles paaukos dėl mirusiųjų ramybės? Makabrišką galvosūkį, kas svarbiau – kapinės ar automobilių stovėjimo vietos, miesto politikai spręs jau šią savaitę.
Šilaičių kapinėse dar šiais metais numatyta įrengti vietas maždaug dviem šimtams naujų kapaviečių. Tam miesto biudžete buvo numatyta 200 tūkst. litų. Tačiau po Savivaldybės paskelbto konkurso kapvietėms įrengti paaiškėjo, kad laidojimo vietoms tokios sumos neužteks. Konkurso nugalėtojas už darbą užsiprašė 399 tūkst. Lt.
Padengti trūkstamą dalį valdininkai apsisprendė iš automobilių stovėjimo vietoms įrengti numatytų 190 tūkst. Lt.
„Kai mieste renovuojamas pastatas ar statomas naujas, projekte numatoma, kelių vietų automobilių aikštelės prireiks. Savininkai miestui sumoka pinigus, o Savivaldybė savo nuožiūra įrengia. Šį kartą tuos pinigus nuspręsta skirti kitam reikalui“, – aiškino Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius.
Naujas kapvietes numatyta įrengti neplečiant kapinių ribų, o sutvarkant esamą teritoriją.
Beliko metams
Pasak A.Karalevičiaus, sunkmečiu tenka rinktis, kam suteikti pirmenybę.
„Be kapinių gyventi negalima, o automobilių aikštelių galima palaukti“, – teigė Miesto ūkio skyriaus vedėjas.
Šilaičių kapinėse liko vietos tik 166 naujoms kapvietėms. Tiek neužtektų net metams: per mėnesį šiose kapinėse amžino poilsio į naujus kapus atgula vidutiniškai apie 30 mirusiųjų.
Vien per šiuos metus Šilaičiuose ir Kristaus Karaliaus kapinėse Ramygalos g. palaidotas 631 mirusysis, iš jų 190 atgulė į naujas, kiti – į šeimos kapvietes.
Kapinių prižiūrėtojai pastebi, kad Šilaičių kapinėse daugiausia laidojama sausį (39 nauji kapai), mažiausiai – gegužę (18).
Siūlo kukliau laidoti
Skaičiuojama, kad naujos 200 vietų per metus bus užpildytos. Apie 20 ha užimančias Šilaičių kapines tikimasi kitąmet praplėsti dar bent pusantro hektaro.
Išplėtus kapinių ribas planuojama įrengti 700 naujų laidojimo vietų bei kelių aukštų laidojimo nišas. Savivaldybė svarsto galimybę statyti ir kolumbariumą.
Tačiau A.Karalevičius abejoja, ar panevėžiečiai puls laužyti konservatyvių laidojimo tradicijų.
„Veikiausiai dauguma gyventojų norės laidoti tradiciniu būdu – į kapvietes. Savivaldybė negali nesudaryti žmonėms tokios galimybės“, – teigė vedėjas.
Pasak jo, kapinių plėtra – ne tik Panevėžio savivaldybės galvos skausmas. Papildomų laidojimo vietų ieško ir Kaunas, ir Šiauliai.
Valdininko nuomone, didėjanti mirusiųjų amžino poilsio vietų problema lengviau būtų sprendžiama, jei lietuviai pakeistų požiūrį į kapines.
Inga Kontrimavičiūtė
