Skausmingos ir pavojingos ligos aukomis tapusių miestiečių skaičius atskleidė medikams tikruosius Panevėžio gyventojų imuniteto nusilpimo mastus.
Dabar reta diena, kad į gydytojo dermatovenerologo kabinetą nepabelstų bent vienas pacientas, besiskundžiantis skausmingais pūliniais bėrimais. Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų korpuse dirbanti gydytoja dermatovenerologė Nijolė Kaminskienė sako, kad panevėžiečius reikėtų įspėti apie vis labiau plintančią pavojingą ligą – juostinę pūslelinę.
Pastaruoju metu šią ligą sukeliantis virusas ypač suaktyvėjo, sergančiųjų padaugėjo. Blogiausia, jog uždelsus ambulatorinio gydymo nebeužtenka – susirgusįjį tenka guldyti į ligoninę. „Dabar kartais pasitaiko, kad visa ligoninės palata būna pilna vien tik juostine pūsleline sergančių ligonių“, – sako gydytoja N. Kaminskienė.
„Juostinę pūslelinę būtina pradėti gydyti per septyniasdešimt dvi valandas nuo susirgimo. Tik tuomet gydymas bus sėkmingas, nekils komplikacijų“, – sako gydytoja.
Visa bėda, kad per tiek laiko nustatyti teisingą diagnozę ne visada pavyksta. Juostinė pūslelinė pirmiausia pasireiškia skausmu, o į dermatovenerologus ligonis kreipiasi tik pastebėjęs po kelių dienų atsirandančius bėrimus.
Liga prasideda netikėtu silpnumu, karščiavimu, stipriu skausmu kurioje nors vienoje kūno vietoje, pavyzdžiui, po mentimi, šone, juosmens srityje, ant krūtinės, galvos. Žmogus gali būti gydomas nuo plaučių uždegimo ar kitos ligos.
Kai kurie ligoniai net į medikus nesikreipia manydami, jog tai raumens patempimas ar nervo uždegimas, skaudamą vietą tepa įvairiais tepalais. „Tai ne tik nepadės, bet ir pakenks“, – sako gydytoja. Patiems gydytis medikai griežtai nerekomenduoja – tik bus sugaištas brangus laikas.
Bėrimas – nedidelės pūslelės – atsiranda tik po kelių dienų, kai krinta temperatūra, atlėgsta skausmai.
„Su tomis pūslelėmis pacientai ir ateina pas dermatologus. Išbėrimas matyti srityje pagal pažeisto ir skaudančio nervo eigą“, – sako gydytoja ir primena, kad juostinė pūslelinė gali sukelti net svarbių organų komplikacijas. Bėrimui išnykus, kai kuriems, o ypač vyresniems žmonėms bėrimo vietoje lieka ilgai trunkantys nepakeliami skausmai, galintys sukelti sunkią depresiją. Kartais pūsleles užteršia bakterijos ir gali prasidėti uždegimas.
Slypi nervų kamienuose
Gydytoja dermatovenerologė sa-ko, kad ligą sukelia suaktyvėjęs, Herpes šeimai priklausantis virusas, kuris sukelia ir vėjaraupius.
Daugeliui teko persirgti vėjaraupiais. Imlumas šiai ligai yra šimtaprocentinis, tad jeigu serga vienas darželį lankantis vaikas, susirgs ir kiti jo draugai, vieni nuo kitų užsikrės šeimos nariai.
Persirgus vėjaraupiais, pasak gydytojos N. Kaminskienės, šią ligą sukėlęs virusas atsiduria nervų kamienuose ir ten pasilieka. Kai žmogaus imunitetas nusilpsta, virusas primena apie save – pirmiausia pažeidžia nervą, o paskui ir aplink jį esančią odą.
„Persirgus vėjaraupiais, virusas patenka į nervų sistemą ir ten gali tūnoti ištisus metus, laukdamas tinkamos progos. Tokia proga atsiranda nusilpus imuninei sistemai, išgyvenant stiprų stresą, susirgus kita sunkia liga. Tada organizmo apsauginė sistema nebeįveikia viruso, jis vis aktyvėja, pradeda daugintis“, – sako gydytoja dermatovenerologė.
Ji primena, kad ligą sukeliančio viruso sunaikinti neįmanoma.
Dažniau susergama po staigaus persišaldymo, atvėsimo, perpūtus skersvėjui. Būdingas juostinės pūslelinės požymis – vadinamoji ikiherpetinė neuralgija: deginimas odos, kurią netrukus išbers, plote. Bėrimas atsiranda vienoje kūno vietoje, pagal pažeistą nervą. Išbertas vietas labai skauda, peršti, degina.
Stipri imuninė sistema
Gydytoja N. Kaminskienė sako, kad juostinės pūslelinės lengviau gali išvengti stiprūs žmonės. Netinkamas gyvenimo būdas, kitos ligos greitai gali pažadinti nervų kamienuose snaudžiančius virusus.
„Visada reikia atsiminti, kaip yra svarbu stiprinti imuninę sistemą, saugotis peršalimų, grūdintis, gyventi pagal tinkamą poilsio ir darbo režimą, rinktis visavertę mitybą. Virusai dažniausiai prikibs prie tų, kurių silpna imuninė sistema“, – sako gydytoja.
Be to, pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, galima išvengti ir šios infekcijos pasikartojimo, ir kitų sunkių ligų atsiradimo pavojaus. Juostine pūsleline gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės.
Įtarus, jog prasidėjo juostinė pūslelinė, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų pradėta tinkamai gydyti. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo rezultatai būna geresni.
Nervo pažeidimo sukeltas skausmas malšinamas vaistais nuo uždegimo, gydymas priklauso nuo bėrimo stadijos. Naudojami drėgni pavilgai, losjonai su alkoholiu, mentoliu. Siekiant išvengti pūslelių infekcijos, jos tepamos antiseptiniais vaistais bakterinei infekcijai.
V. Jaleniauskienė
