Aukštaitijos sostinėje dabar gyvena 112 tūkstančių žmonių – tūkstančiu mažiau nei praėjusiais metais. Kad gyventojų mažėjo, labiausiai prisidėjo emigracija.
Jei panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje, gali būti, kad po kelerių metų mieste liks tik apie 100 tūkstančių gyventojų. Kiek daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių mieste gyveno prieš tris dešimtmečius – 1979-aisiais.
Panevėžys iki šiol išlieka lietuviškiausias iš didžiųjų Lietuvos miestų – čia gyvena 96 procentai lietuvių.
Tendencijos nedžiugina
Praėjusiais metais Panevėžyje padidėjo gimstamumas. 2009-aisiais mieste pasaulį išvydo 1120 naujagimių, tai beveik šimtu daugiau nei 2008-aisiais. Šiek tiek sumažėjo ir mirčių, tačiau tai lėmė ne gerėjanti gyvenimo kokybė, o mažėjantis miestiečių skaičiaus.
„Panevėžiečių mažėja, tad mažėja ir mirčių. Situacija negerėja. Džiugina tik tai, kad padaugėjo naujagimių. Tačiau gali būti, kad kitąmet dėl sunkmečio gimstamumas vėl kris“, – prognozavo Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus specialistė Jūratė Girdvainienė.
Bene geriausiai prastėjančią demografinę situaciją mieste atspindi dvidešimties metų senumo demografinė statistika. 1990 metais Panevėžyje buvo užregistruota dvigubai daugiau gimimų nei šiemet.
Vestuvės – rimtas reikalas
Praėjusiais metais mieste mažėjo ir santuokų – jų užregistruota 576. J.Girdvainienė pažymėjo, kad tuokdamiesi panevėžiečiai iki šiol išlieka konservatyvūs. Skirtingai nei vilniečiai, kurie mėgsta vestuves padaryti netradiciniu renginiu, panevėžiečiai yra ištikimi tradicijoms.
„Panevėžiečiai naujovių nesivaiko. Yra laikomasi tradicijų, pavyzdžiui, per adventą ir gavėnią santuokų sumažėja. Jaunavedžiai ateina tradiciškai pasipuošę. Vilniaus kolegos prisižiūri įvairesnių ar įmantresnių apdarų“, – apie panevėžiečių vestuves „Sekundei“ pasakojo J.Girdvainienė.
Rimtą miestiečių požiūrį į vestuves rodo ir jų elgesys Santuokų rūmuose.
„Linksmumas įžengus į rūmus aprimsta. Santuoka – oficialus įvykis, ir jaunavedžiai supranta, kad pas mus atvyko ne vien šventės švęsti“, – teigė J.Girdvainienė.
Ištuokų, palyginti su 2008 metais, pernai beveik nesumažėjo – jų Panevėžyje užregistruota 368.
Vardai trumpėja
Civilinės metrikacijos specialistė pasakojo, kad panevėžiečiai savo vaikams buvo linkę duoti trumpus vardus. Populiariausi praėjusiais metais buvo Matas, Kajus, Domas, Gabrielė, Gabija, Urtė.
„Populiarėja trumpi vardai. Ši tendencija pastebima duodant vardus ir mergaitėms, ir berniukams. Būna atvejų, kai savo vaiką tėvai pavadina dviem vardais. Tai galima daryti ir jie tuo pasinaudoja“, – apie vardų madas pasakojo J.Girdvainienė.
Ne per seniausiai atgijusi mada suteikti savo vaikams senus krikščioniškus ir pagoniškus vardus buvo gyva ir praėjusiais metais.
„Ir ačiū Dievui, kad ši tradicija gaji. Vis dažniau suteikiami tokie vardai kaip Jonas, Jokūbas, Ąžuolas, Vėjas, Vakaris. Duodami tiek senieji krikščioniški vardai, tiek pagoniški“, – teigė J.Girdvainienė.
Kai kurie panevėžiečiai savo vaikus pavadino retais Ertos, Indiros, Aiko ar Elingo vardais. Keisčiausiai lietuvių ausiai skamba vaikų vardai, kuriuos įregistruoja mišrios užsieniečių ir lietuvių šeimos.
„Tėvų nebandome perkalbėti, tik paklausiame, ar jie žino šio vardo reikšmę“, – teigė Civilinės metrikacijos skyriaus specialistė.
2009 metais Panevėžyje gimė 593 berniukai ir 524 mergaitės.
Mantas TOMKŪNAS
