Kažkieno išmestą ratą vyras dirbtuvėse namo rūsyje kruopščiai valo, šveičia. Tikslas, anot kolekcininko, kiek įmanoma nuvalyti, tačiau išlaikyti daikto autentiškumą. Esą per daug prikišus nagus prie autentiško daikto, gali jį sugadinti.
Kalvio specialybę turintis kolekcininkas pats savo rankomis seną dviratį išardo iki smulkiausių detalių ir tuomet nušveitęs, nuvalęs, ką reikia pataisęs vėl surenka iš naujo.
Ir taip kalvis savo rankomis naujam gyvenimui prikėlė per 100 dviračių. Vienas seniausių – 1932 metais gamintas dviratis.
„Pats didžiausias darbas tai yra išsiardyti, nes viskas užrūdiję, viskas užkirmiję“, – pasakoja kolekcininkas Rolandas Jakubonis.
Kaip visada meistras stengėsi kiek įmanoma išsaugoti kiekvieną detalę.
„Juos žydai Smetonos laikais mums vežė į Lietuvą. Aišku labai brangūs jie kainavo tuo metu palyginus, tikrai brangiai. Kažkiek duodavo ir centralizuotai – pašto viršininkui ar ten nuovados, daktarui, kunigėlis turėdavo, apvažiuot parapiją galėdavo“, – kalba R. Jakubonis.
O pas kolekcininką senutėliai dviračiai atkeliauja iš metalo supirktuvių, kartais perka sendaikčių turguose ar pamatęs kokiame kaime senutėlį dviratį derasi su jo šeimininku, dėl, pavyzdžiui, pastebėtos itin retos detalės.
Kalvis prisimena, kad senoviniais dviračiais susidomėjo maždaug prieš du dešimtmečius. Pirmasis buvo turguje pirktas senutėlis moteriškas dviratis.
„Yra įdomu atstatyti daiktą, kurį nurašė, išmetė“, –sako R. Jakubonis.
Panevėžietis sako, dar vaikystėje, būdamas vos 9-erių pats iš senų detalių susikonstravo dviratį.
„Prie garažų šiukšlynuose kas ką išmesdavo, susirinkau tai rėmų, ratų, vairų prisivilkau, išsiardžiau, dažiau kaip suprantu ten. Susirinkau dviratį ir važinėjau“, – kalba R. Jakubonis.
Kalvis sako, kad ir dabar jo tikslas nėra brangiai pirkti kolekcininkų graibstomus dviračius. Daug įdomiau esą radus senutėlį daiktą savo rankomis jį restauruoti. Tiesa, už 1927 metais gamintą švedišką dviratį kolekcininkas nepagailėjo ir nemenkos sumos.
„Dar žmona biškį norėjo pyktelėti. Sėdynė jūržolėm kimšta ir visa tai išlikę. Juokaudavo, kad už tokius pinigus aš golfą nusipirkau, o tu čia sako kažkokį supuvusį dviratį“, – pasakoja R. Jakubonis.
Kalvio kolekcijoje – kelios dešimtys įvairaus laikmečio dviračių. Šie dviračiai tik nedidelė dalis panevėžiečio kolekcijos. Dalis kalvio rankomis restauruotų dviračių eksponuojama senovinės technikos muziejuje Biržų rajone.
