Iš Panamos teisininkų firmos „Mossack Fonseca“ nutekinti konfidencialūs finansiniai dokumentai – iš viso 11,5 mln. – mokesčių tarnyboms suteikė precedento neturintį kiekį informacijos apie įtariamą neteisėtą veiklą.
„Iš esmės mes bandome susidaryti platesnį vaizdą, –verslo dienraščiui „The Australian Financial Review“ sakė Australijos mokesčių komisaras Chrisas Jordanas, pasiūlęs atlikt bendrą tyrimą. – Tokie dalykai niekada nebuvo tirti tokiu mastu. Skirtingos šalys turi po dalį duomenų, ... tačiau turime pradėti kalbėti nuo to, kas ką turi ir kaip visą tai galime apjungti ir dirbti kartu.“
Australija sušaukė uždarą mokesčių pareigūnų susitikimą Paryžiuje, nes pirmininkauja Jungtiniam tarptautiniam informacijos apie mokesčių vengimą ir bendradarbiavimo tinklui (JITSICN).
Mokesčių rojus tiriantis tinklas yra Paryžiuje įsikūrusios 38 nares turinčios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyva.
„Susitikimas EBPO būstinėje suteikia mokesčių administratoriams pirmą galimybę aptarti didžiulį kiekį informacijos, kuri pasirodė po „Panamos popierių“ paviešinimo“, – prieš susitikimą išplatintame pranešime sakė EBPO.
Susitikimas Paryžiuje prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms o to, kai kovo su organizuotu nusikalstamumu pareigūnai atliko reidą „Mossack Fonseca“ biure. Teisininkų firma, kad konfidencialūs dokumentai buvo paskelbti po įsilaužimo į jos kompiuterius.
Nutekinta informacija pagrįstas tyrimas, kuris yra iki šiol didžiausia tokio pobūdžio operacija, atskleidė, kad mokesčių rojuose sąskaitų turėjo 140 politinių lyderių ir kitų svarbių veikėjų, įskaitant vieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimą patikėtinį, Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) šeimos narius, Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir Britanijos premjero premjero Davido Camerono velionį tėvą.
Pirmąja politine milijonų dokumentų apie ofšorines sąskaitas paviešinimo auka tapo Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas, kuris buvo priverstas atsistatydinti, kai iš nutekintų įrašų tapo žinoma, kad jis naudojosi ofšorine bendrove, siekdamas nuslėpti didžiules pinigų sumas tuo metu, kai šalies ekonomiką buvo ištikusi krizė.
Pačios savaime ofšorinės bendrovės nėra nelegalios, tačiau jomis gali būti pasinaudota siekiant plauti pinigus arba išvengti mokestinių prievolių savo šalyse.
