Lenkija turėjo svarių argumentų panaudoti veto teisę. Aštriai keldama energetinio saugumo santykiuose su Rusija problemą Lenkija elgiasi ne savanaudiškai, o kaip tik paiso visos ES interesų, nes išryškėjusi vienpusė Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių tampa vis didesne europine saugumo ir subalansuotos plėtros problema. Kitas saugumo problemos aspektas – Rusijos taikoma spaudimo dvišalių santykių plotmėje politika. Rusijos spaudimą ypač jaučia iš socialistinio lagerio išsivadavusios šalys, kurias Rusija laiko natūralia savo geopolitinių interesų zona.
ES politiką santykiuose su Rusija labiausiai lemia Prancūzijos ir Vokietijos interesų derinimas ir šių šalių lyderių formuojamas Rusijos strateginės svarbos įvaizdis. Tame įvaizdyje ryškus ir prancūzų diegiamas atsvaros Jungtinių Valstijų dominavimui bruožas. Vokietija pastaruoju metu vis labiau priklauso nuo Rusijos energijos išteklių, o abiejų šalių korporacijos glaudžiai bendradarbiauja trečių šalių energetikos rinkose. Kartais net atrodo, jog Vokietijos kapitalas padeda Rusijos monopolinėms firmoms įgyvendinti kai kuriose tų trečiųjų šalių politinius Kremliaus interesus. Kremliaus gebėjimą pajungti ES politinio elito atstovus liudija ir buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio karjera.
Tam tikros išankstinės politinės nuostatos Rusijos atžvilgiu ir „neerzinimo“ politikos įsivyravimas negali nejaudinti iš socialistinio lagerio išsivadavusių šalių vadovų, kurie gerai žino Kremliaus sukauptą kolonijinės politikos patirtį, tad gali geriau suvokti dabartinės Rusijos politikos ypatumus, o ypač – klastingumą įgyvendinant savo geopolitinius interesus.
Rusija šiuo metu jau visiškai įsijautė į atgimstančios imperijos vaidmenį. Sėkmingą to vaidmens atlikimą turėtų liudyti nauji geopolitiniai laimėjimai Ukrainos ir Lenkijos, taip pat Baltijos šalių kryptimis. Energijos išteklių eksportas tapo pagrindine geopolitinių interesų įgyvendinimo priemone. Rusijos vykdomos politikos grėsmingumą savaip ženklino prezidentą Vladimirą Putiną į Helsinkyje vykusį susitikimą su ES lyderiais atlydėjęs dviejų pasaulio visuomenę pašiurpinusių politinių žmogžudysčių aidas. Žurnalistė Ana Politkovaskaja rodė pasauliui Čečėnijoje vykdomus Rusijos kariškų nusikaltimus, o buvęs Federalinės saugumo tarnybos papulkininkis Aleksandras Litvinenka nepaliovė kaltinęs Kremlių dėl gyvenamųjų namų sprogdinimo. Pažymėtina, jog Aną Politkovskają buvo bandyta nunuodyti lėktuve stiuardesės pateikta arbata, tačiau nuodytojų komanda taip ir liko neišaiškinta.
Lenkijos ir Rusijos konfliktas kilo dėl lenkų mėsos produktų eksporto. Rusija jau metus neleidžia įvežti lenkiškos mėsos. Suprantama, tas konfliktas gali turėti realų pagrindą, tačiau jis nesunkiai sprendžiamas, jei abi šalys tuo suinteresuotos. Įvykių eiga parodė, jog Rusija nenusiteikusi priimti lenkišką mėsą, tad lenkų ūkininkai patiria gana didelius nuostolius. Konflikto atžvilgiu ES vadovai užėmė ne veiksmingų tarpininkų, kaip derėtų tikėtis, o pašalinio stebėtojo poziciją, kuri buvo paranki Rusijai. Aiškinta, esą konfliktas dėl lenkiškos mėsos yra dvišalių santykių reikalas. Kyla klausimas, kaip nustatyti, kada dvišaliai ekonominiai ES narės ir Rusijos santykiai įgauna ir kitokio lygmens – ES ir Rusijos – santykių bruožų. Atrodo, jog viskas priklauso nuo ES vadovų požiūrio, kitaip tariant, nuo jau įsitvirtinusios „neerzinimo“ nuostatos. Tad Lenkijos veto neabejotinai vers ES lyderius imti svarstyti ir šį klausimą. Tam tikrus poslinkius liudija Europos komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso išreikštas supratimas, taip pat jo Rusijos prezidentui išsakytas paraginimas atšaukti draudimą įvežti lenkiškus mėsos produktus.
Drastiškai išsakiusi savo poziciją Lenkija jau nebegalėjo trauktis negavusi patikimų garantijų, jog galės veikti ES ir Rusijos derybų procesą, atsižvelgdama į Rusijos veiksmus panaikinant „mėsos blokadą“. ES nesutiko suteikti tokią teisę. Atsitraukdama be garantijų Lenkija būtų pasirodžiusi kaip neapgalvotai veikianti šantažistė, o Rusijai tai būtų buvęs ženklas, jog lenkus galima spausti dar stipriau ir įvairiau. Dabar ES lyderiai kartu su Lenkija ir, tikėkimės, Baltijos šalių vadovais yra verčiami išsamiau gvildenti sutarties su Rusija pratęsimo sąlygas, taip pat ir būdus gintis nuo Rusijos naudojamos įvairialypio šantažo politikos. Lenkijos veto naudingas visai ES, nes verčia įdėmiau įsižiūrėti į Rusijos naujosios geopolitikos ypatumus, o sykiu ir labiau galvoti apie iš socialistinio lagerio išsilaisvinusių šalių interesus.
REKLAMA
