Vampyriniai šikšnosparniai
Pavadinimas kalba už save: šie šikšnosparniai turbūt yra žymiausi kraugeriai. Didžiausias jų išskirtinumas yra tas, kad tai vieninteliai žinduoliai, kurie maitinasi tik krauju.
Dienas jie praleidžia miegodami urvuose įsikūrusiose didžiulėse kolonijose, o naktį išlenda į lauką maitintis. Jų maistu dažniausiai tampa kitų žinduolių kraujas.
Tiesa, šie šikšnosparniai bent jau yra malonūs vieni kitiems. Kai vienas yra labai alkanas, jis gali paprašyti kito ir jis suteiks jam dalį savo paties neseniai siurbto kraujo.
Nedideli, tačiau puikiai sureguliuoti kraujo siurbimo mechanizmai. Tai yra klasikinis kraujo ištroškusio gyvio pavyzdys, turbūt dėl to, kad su jais susiduriame itin dažnai.
Mums uodai dažniausiai yra viso labo įkyrūs vabzdžiai, tačiau vietose, kur jie gali pernešti tokias mirtinas ligas, kaip maliarija, jie tampa tikra grėsme gyvybei.
Uodai žinomi dėl savo adatos formos straublio, tačiau iš tiesų dar šešias burnos dalis, kiekviena iš kurių turi savo funkciją siurbiant kraują.
Beje, kraują siurbia tik moteriškos lyties uodai – joms jo reikia kiaušinėlių gamybai. Dar vienas įdomus faktas: uodų aktyvumas pilnaties metu padidėja 500 kartų.
Kikilis-vampyras
Nedidukas Galapagų salose gyvenantis paukštis. Vampyru vadinamas dėl to, kad mėgsta siurbti kitų paukščių kraują, ypač mėlynakojių bubių.
Kikilis pabaksnoja savo aštriu snapu į kitus paukščius, o vėliau nulaižo išsiskyrusį kraują. Tačiau nebijokite, šis paukštis nesimaitina vien tik krauju – visas kitas jo maistas yra įprastas.
Dėlės
Šie gyviai taip mėgsta kraują, kad kadaise buvo labai plačiai naudojami kraujui paleisti. Dėlės prisilipdo prie savo „aukos“, išleidžia anestetiką, kuris padeda joms likti nepastebėtoms, ir pradeda siurbti.
Kai dėlės prisiurbia tiek kraujo, kiek joms reikia, jos atšoka ir pradeda jį virškinti.
Vampyrinis kalmaras
Labai senas padaras, kuris gyvena beveik kilometro gilyje jūroje. Vampyrinis kalmaras turbūt yra paslaptingiausias šio sąrašo atstovas.
Čia jis pateko dėl pakankamai kraupios savo išvaizdos ir, suprantama, pavadinimo. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad vampyrinis kalmaras gali būti ne grobuonis.
Beje, kai vampyrinis kalmaras išsigąstą, jis turi unikalų gynybinį mechanizmą – susisuka į savo galūnes, iš esmės išversdamas savo kūną į kitą pusę.
Plėšriablakės
Šis pavadinimas priskiriamas agresyvių grobuonių vabzdžių šeimai, dauguma kurių siurbia kraują, kuris jiems yra vienintelis maisto šaltinis. Nelaimei plėšriablakės yra Čagaso ligos nešiotojos.
Plėšriablakės gali panaudoti savo seilės kaip anestetiką, kad jų auka nepajaustų įkandimo. Jos taip pat žinomos kaip „bučiuojantys vabzdžiai“. Skamba romantiškai, tačiau iš tiesų toks pavadinimas atsirado dėl to, kad plėšriablakės mėgsta kąsti į prie lūpų esančią žmonių odą.
Nėgė
Ši žuvis gali pasirodyti jūsų košmaruose vien tik dėl savo išvaizdos.
Nėgės neturi žandikaulio, tačiau turi pakankamai beprotiško aštrumo dantų savo neįprastos formos burnoje.
Tiesa, atvejai, kai šios kraupiai atrodančios žuvys, užpuola žmones, yra labai reti.
Patalinė blakė
Šis padaras gali būti dar baisesnis už nėgę... Šie kraujasiurbiai yra tylūs ir nepastebimi. Kaip tikri vampyrai jie gali pasirodyti naktį ir siurbti nieko nenumanančių miegančiųjų kraują.
Dažniausiai patalinės blakės slepiasi čiužiniuose ar medienoje, ir atsikratyti jų yra beprotiškai sunku. Nors Vakaruose devintajame dešimtmetyje dauguma šių blakių buvo išnaikinta specialaus pesticido pagalba, vis dėlto pastaruoju metu jos atsigavo ir netgi pradėjo demonstruoti atsparumą specialioms vabzdžių naikinimo priemonėms.