Straipsnyje susipažinsime šiek tiek plačiau su šiuo žinduoliu gyvenančiu Lietuvoje.
Europinis barsukas – pagrindiniai faktai
Kūno ilgis. Apie 67-81 cm
Uodegos ilgis. Apie 11-19 cm
Svoris. Apie 8-15 kg
Veisimosi sezonas. Sausio-gegužės mėnesiai ir liepos-rugpjūčio mėnesiai
Gyvenimo trukmė. Maždaug 6 metai
Buveinė. Lapuočių ir mišrūs miškai, kirtavietės, jaunuolynai, ganyklos ir krūmynai, po žeme išrausti urvai.
Mėgstamiausias maistas. Visaėdis: minta įvairiausiu augaliniu ir gyvūniniu maistu, pavyzdžiui, sliekais, grambuoliais, augalų šaknimis, dvėseliena ir pan.
Grėsmės. Kiaunės, vilkai ir automobiliai
Kaip atrodo barsukas
Barsuką galima atpažinti iš karto – per baltą veidą eina dvi juodos juostos, kurios, tikėtina, įspėja ir padeda nubaidyti plėšrūnus. Barsukas turi trumpas, galingas kojas ir stiprius nagus, todėl puikiai geba kasti žemę. Patinėlis yra šiek tiek didesnis nei patelė.
Barsuko kūnas yra pilkos spalvos, o pilvo apačia – šviesesnė, nors kai kurių nugara ir šonai gali būti rudo atspalvio. Barsukas turi juodus plaukus ant kojų ir krūtinės. Jo akys yra palyginti mažos ir juodos spalvos.
Barsukų jaunikliai gimsta su labai šviesiais, sidabrinės spalvos plaukais. Po kelių dienų ant veido atsiranda juostelės, o vėliau jie savo išvaizda tampa tokie pat, kaip ir suaugę barsukai.
Barsukas išsikasa didelius urvus, sudarytus iš tunelių ir kamerų, kartais net kelių lygių, kuriuose gyvena suaugę barsukai ir jaunikliai. Barsukai gyvena didelėmis šeimyninėmis grupėmis po žeme esančiuose urvuose, vadinamuose „gyvenvietėmis“.
Ar barsukas gyvena tam tikroje gyvenvietėje, galima spręsti iš to, kad ji paprastai bus tvarkinga, su švariomis „durelėmis“ – pažymėtomis sausos žolės ir lapų krūvomis. Netoliese taip pat galima pamatyti itin smirdančią duobę, kurią barsukai naudoja kaip tualetą.
Kaip atpažinti barsuko skleidžiamus garsus
Barsukai gyvena didelėmis grupėmis ir yra nepaprastai socialūs gyvūnai. Maždaug šešių barsukų šeimos dažniausiai gyvena taip vadinamoje gyvenvietėje. Didžiąją metų dalį barsukai gyvena ir žaidžia kartu, be jokių incidentų, nors poravimosi laikotarpiu patinai įsivelia į aršias kovas.
Barsukai savo tarpusavio bendravime naudoja platų vokalinį repertuarą. Jie gali loti, šūkauti, rėkti, riaumoti, bruzdėti, murmėti ir net murkti.
Kuo maitinasi barsukas
Barsukų mityba labai įvairi, jie yra visaėdžiai. Sliekai sudaro pagrindinę barsukų mitybos dalį, dažnai net 60 procentų jų raciono. Per vieną naktį suaugęs barsukas gali suvalgyti daugiau kaip 200 sliekų.
Esant atšiaurioms sąlygoms, pavyzdžiui, dideliems šalčiams, išsausėjusioms buveinių vietoms, sliekų gali pritrūkti. Tuomet barsukai sugeba pereiti prie kitų maisto produktų – sraigių, šliužų ir minkštų vaisių, pavyzdžiui, aviečių ir gervuogių.
Barsukai taip pat valgo giles, grambuolių lervas, žolių šaknis. Be to jie mėgsta ėsti ir ežius, jei įprasto grobio nėra daug. Todėl šalia gyvenant barsukui, aplink ežių nesutiksite.
Barsuko dauginimasis
Barsukai poruotis gali bet kuriuo metų laiku, tačiau dėl neįprasto dauginimosi būdo, vadinamo uždelstu apsivaisinimu, jie per metus susilaukia tik vienos jauniklių vados. Vados dydis svyruoja nuo vieno iki penkių jauniklių, dažniau du arba trys. Bet dažniausiai poravimasis prasideda pavasarį, o embrionų vystymasis užsitęsia iki žiemos ir daugelis barsukų jauniklių gimsta vasario mėnesį.
Jaunikliai gimsta urvo kamerose, išklotose paklote. Tam panaudojami šiaudai, šienas, žolė, paparčiai, kurie palaiko jauniklių šilumą. Įprastai iš barsukų grupės sėkmingai dauginasi tik viena patelė. Mažyliai pirmą kartą išlenda virš žemės maždaug aštuonių savaičių amžiaus. Barsuko patelės žindo jauniklius iki 4-5 mėnesių.
Įdomu, kad jaunikliai nėra barsukų grupės narių dėmesio centre, todėl jie patys turi stengtis įsilieti į suaugusiųjų, gyvenančių grupėje, aplinką.
Kuo ypatinga barsuko uoslė
Barsuko uoslė jautri ir yra ypač svarbus jo pojūtis, nes atlieka svarbų vaidmenį bendraujant tarpusavyje, ieškant maisto. Barsukas turi kelias kvapų liaukas. Jos skleidžia įvairius kvapus, kurie perduoda įspėjamuosius signalus ar parodo esamą barsuko poravimosi statusą.
Kvapai taip pat naudojami barsukų grupės socialiniams ryšiams sutvirtinti. Nustatyta, kad to pačios grupės nariai turi panašų kvapą.
Barsuko žiemojimas
Vasaros pabaigoje barsukai pradeda kaupti riebalų atsargas, kad pasiruoštų žiemos miegui, kuris paprastai prasideda spalio pabaigoje ar lapkritį. Barsukai užmiega prisikimšę riebalų ir užsikloję savo būstą lapais ir žemėmis.
Orui atšilus barsukai kovo ar balandžio mėnesį nubunda iš žiemos miego. Kai kurie barsukai gali taip ir neužmigti žiemai, jei lauke per daug šilta.
Kaip atrodo barsuko tuneliai
Barsukai gali iškasti net iki 80 metrų ilgio tunelius po žeme. Būtent dėl šito savo bruožo barsukai žmonių sodybose nelaukiami. Kasdami tunelius jie gali iškasti nemažą dalį lauko, sodo ar vejos.
Barsukų iškasti tuneliai yra nuolatiniai statiniai, kurie naudojami ištisoms jų kartoms gyventi. Kartais kelių barsukų šeimų iškasti tuneliai persidengia ir tampa naudojami bendrai abiejų šeimų. Urvai turi net kelis avarinius išėjimus, veisimosi ir ne vieną miegamąją kamerą. Kameros reguliariai pripildomos šviežio kraiko iš lauko.
Kadangi barsukai yra labai tvarkingi, jie niekuomet nesišlapina ir nesituština savo urvuose, kur miega. Tam jie išsikasa duobę už urvo ribų. Jei barsukas nugaišta vienoje iš urvo kamerų, kiti barsukai uždaro ją arba ištraukia barsuką į lauką ir užkasa po žeme.
Požymiai, išduodantys apie barsukų buvimą sodyboje
Norėdami sužinoti ar tai tikrai barsukai apsilanko jūsų sodyboje ar vis tik tai koks kitas padarėlis, atkreikite dėmesį į šiuos požymius:
- Iškastos duobes vejoje ar gėlynuose – čia barsukas ieško dirvoje gyvenančių vikšrų, šaknų ir grambuolio lervų. Barsuką labai vilioja sodybos, su augančiais senais klevais. Tai gera vieta išsiristi grambuoliams.
- Iš dalies nuvalgyti sode augantys vaisiai, daržovės ar žemėje pasodinti svogūnėliai. Jei barsukas neranda vikšrų, jis pereina prie kito galimo maisto šaltinio.
- Sulaužytos tvoros – stebėtina, bet barsukai yra gana stiprūs, kad galėtų sulaužyti tvoras. Tai jie daro retais atvejais, norėdami patekti į sodus, jei negali perlipti tvoros.
Būdai, kaip apsisaugoti nuo barsukų sodybose
Kaip sugauti barsuką nepatarsime. Tačiau jei ieškote geriausių būdų, kaip išbaidyti barsukus iš savo sodybos, patarsime ne vieną būdą, ką galite išbandyti.
- Sutvirtinkite arba apsitverkite vieline tvora. Barsukai moka gerai kasti, todėl įsitikinkite, kad tvora yra bent puse metro įleista į dirvožemį.
- Pašalinkite maisto šaltinius. Nors tai ir nėra visuomet įmanoma, tačiau tokiu būdu barsukai sodu domėsis kur kas mažiau. Jei jie neras maisto, nebus prasmės ir kasti. Prižiūrėkite veją – natūralus barsukų maisto šaltinis yra dirvožemyje gyvenančios lervos ir vikšrai. Pabloginus sąlygas lervutėms ar jų atsikračius, barsukų maisto šaltinis sumažės iki minimumo. Pasirūpinkite, kad veja būtų gerai aeruojama, tinkamai drenuojama ir joje neaugtų samanų.
- Surinkite išbarstytas paukščių sėklas – barsukai mėgsta paukščių sėklas ir riešutus, todėl, sužinoję apie nemokamą puotą, naktį atbėgs. Prieš sutemstant išvalykite išsiliejusias paukščių sėklas ir laikykite lesyklėlės atokiau nuo objektų, į kuriuos barsukai galėtų įlipti.
- Jei pastebėjote, kad barsukai maisto ieško tik tam tikrose vejos vietose, tai reikėtų atkreipti dėmesį į jas. Šias vietas patartina aptverti vieline tvora.
- Naudokite natūralius repelentus. Barsukams labai nepatinka citronelos kvapas, todėl naudokite citronelos aliejų. Užtepkite jo ant tvoros apačios ir aplink įvažiavimus, kad barsukai naktį neateitų.
- Kitas metodas – žymėjimas patino šlapimu. Nors šis sprendimas yra ir netradicinis, bet visai verta išbandyti. Barsukai yra teritoriniai gyvūnai ir nenori dalintis erdve su bet kokios kitos rūšies gyvūnais. O patinų šlapimas skleidžia kvapą, kurį dauguma gyvūnų suvokia kaip teritorinį dominavimą. Norėdami taikyti šį metodą, turite būti pasirengę pažymėti savo sodo ribas vyrų šlapimu. Poveikis išnyksta per penkias – septynias dienas, todėl žymėjimą kartokite kartą per savaitę arba iškart po lietaus.
Šaltinis: derlingas.lt
