Lietuvos nacionalinė filharmonija ir jos muzikantai kovo 24 ir 31 d. rengia orkestro muzikos vakarus, skirtus ilgamečio bičiulio ir bendraminčio, legendinio violončelininko, pasaulinio garso menininko ir humanisto Mstislavo Rostropovičiaus (1927–2007) atminimui. Šį pavasarį minime šio didžio menininko ir filantropo gimimo 85-ąsias ir mirties 5-ąsias metines.
Su Lietuvos muzikais M. Rostropovičių siejo ypatinga draugystė. Prieš emigraciją iš SSRS gana dažnai koncertavęs Vilniuje, Maestro į Lietuvą sugrįžo po gana ilgos pertraukos – 1993-aisiais. Tų metų spalio 2 d. LNOBT surengė koncertą su Vašingtono simfoniniu orkestru, po metų su mūsų teatro trupe – gastroles Vokietijoje. Beje, dar 1991 m. Ispanijoje gastroliuojančiam Lietuvos kameriniam orkestrui dirigavo M. Rostropovičius. Tada jis, inicijavęs labdaros koncertą Lietuvos nepriklausomybei paremti, sakė: „Man brangu visa, kas susiję su Lietuva“. M. Rostropovičių pelnytai galėtume vadinti ir 1997 m. įkurto Vilniaus festivalio krikštatėviu – 1997 m. birželio 2 d. jo diriguojamu Lietuvos baleto spektakliu „Romeo ir Džujeta“ prasidėjo pirmasis Vilniaus festivalis.
1992 m. M. Rostropovičius buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1995 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, o 2000 m. jam suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio titulas. Maestro iniciatyva 2003 m. Vilniuje įsteigtas jo vardo labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“, kuris ne tik stipendijomis remia gabius jaunuosius atlikėjus, bet ir surinktas lėšas skiria sunkiomis ligomis sergantiems Lietuvos vaikams.
M. Rostropovičiaus atminimui skirtuose Filharmonijos koncertuose muzikuos atlikėjai, turėję nuostabią galimybę savo kūrybiniame kelyje susitikti ir bendrauti su šiuo šviesiu žmogumi. Abu vakarus Filharmonijos Didžiojoje scenoje išvysime Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą. Šį kolektyvą ir jo meno vadovą ir vyr. dirigentą Juozą Domarką su M. Rostropovičiumi siejo ilgametė bičiulystė. Po ilgos pertraukos LNF scenoje Maestro pasirodė 1995-aisiais grieždamas garsųjį A. Dvořáko koncertą violončelei, o prie dirigento pulto tuomet stojo J. Domarkas. Dabartinės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams neišdildomą įspūdį paliko Maestro surengta vieša repeticija su orkestru. Ypač reikšmingai prie lietuvių kultūros sklaidos pasaulyje prisidėjo M. Rostropovičiaus pasirodymas su LNSO 2001-aisiais prestižinėje Paryžiaus koncertų salėje „Champs-Élysées“. Koncertas buvo skirtas M. K. Čiurlionio gimimo 125-osioms metinėms ir tą vakarą greta klasikos šedevrų nuskambėjo šio Lietuvos kompozitoriaus kūryba.
Kovo 24 d. su Juozo Domarko diriguojamu orkestru solo gros M. Rostropovičiaus bičiuliai smuikininkas Zakharas Bronas ir violončelininkas Ivanas Monighetti. Pastarasis buvo vienas paskutinių M. Rostropovičiaus studentų Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. „Ivanas Monighetti – vienas mylimiausių mano mokinių. Dirigavau įrašinėjant Tiščenko ir Čaikovskio koncertus, ir aš nesilioviau didžiavęsis savo nepaprastu mokiniu“, – sakė M. Rostropovičius. Koncerte skambės L. van Beethoveno Penktoji („Likimo“) simfonija ir J. Brahmso Koncertas smuikui, violončelei ir orkestrui.
Kovo 31 d. prie dirigento pulto stos Robertas Šervenikas, 1997 m. asistavęs M. Rostropovičiui rengiant ir diriguojant baleto „Romeo ir Džuljeta“ pastatymą pirmajame Vilniaus festivalyje. Solo gros Vokietijoje studijuojanti jaunosios kartos lietuvių smuikininkė Dalia Kuznecovaitė, ji buvo Maestro fondo Lietuvoje stipendininkė, stažavo pas Zakharą Broną (Kelno aukštojoje muzikos mokykloje). Koncerto programoje – A. Martinaičio „Nebaigtoji simfonija“, D. Šostakovičiaus Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 ir S. Rachmaninovo Trečioji simfonija.
Koncertų pradžia – 19 val.
