2010 m. sausio 6 d. Pamėnkalnio galerijoje bus pristatytas naujausias grupės “Baltos kandys” (Austė Jurgelionytė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė, Julija Vosyliūtė) ir, jų bendraautoriaus iš Rygos, Kasparso Lielgalvio jungtinis meno projektas “Miškan”.
Šis kūrinys buvo kuriamas kelerius metus ir pirmą kartą parodytas Argentinoje net dviejose galerijose: 2008 paroda Museo de Arte Contemporáneo de Rosario (MACRO) ir Buenos Airių muziejų centre (Centro de los Museos de Buenos Aires). Kūrinys - instaliacija “Miškan”, tai ekologinis projektas, nukirpta avių vilna ir kitos naudotos medžiagos bei dažai buvo augalinės kilmės, todėl, galerijos grindis nuklosiantis miško paklotas iš veltinio, išties kvepės natūraliais medžių bei žolynų kvapais. Fotografijose, kūrėjo Kasparso Lelgalvio žvilgsniu, užfiksuoti buvimo miške momentai. Įspūdį pagilins tikri miškų garsai specialiai įrašyti šiam projektui, kuris, papildytas meninės išraiškos priemonėmis bei naujomis fotografijomis, Lietuvos meno gerbėjams bus pristatytas pirmą kartą. Meno kūrinys “Miškan” kas kart spontaniškai pritaikomas prie ekspozicinių erdvių – iš gausybės veltinio elementų vis skirtingai sudėliojamas miško paklotas, naujai organizuojama darbo visuma.
Lietuva nuo seno žinoma kaip miškų, šventų giraičių, ąžuolynų, beržynų, liepaičių gojų kraštas, kur anot padavimų ir legendų, rinkdavusios klajūnės vėlės, šilinės, miškinės, upinės dvasios, laumės, raganos, dievo dukrelės ir dievo sūneliai. Lietuvių tautosakoje minimi Miškinis, Samanėlis, Kerpinčius ir kiti miško globėjai, kuriems žmonės aukodavę pirmą nuskintą uogą ar išrautą grybą. Papročiai, pagrįsti archajiška rankiojimo gyvensena, rodo senovės žmonių pagarbą gamtai, darną su juos supančiu pasauliu.
Miškas daugelio tautų mitologiniuose vaizdiniuose užima reikšmingą vietą, kaip šventa ir paslaptinga sritis, galinti suteikti prieglobstį bei apsaugą. Tai vieta, kurios nepasiekia pasaulio aistros, dvasios susitelkimo bei vidinio gyvenimo simbolis.
Veltų samanų, uogienojų, lapų ir spyglių paklotas iš vilnos, atkartojantis gausią miško augaliją, slėpiningais raštais išsirangę miško takeliai kuriami kaip erdvė, neišsemiamas semantinės galios centras, kur susilieja skirtingų laikmečių, civilizacijų simboliai ir ženklai. Galimybė kiekvienam žiūrovui judėti skirtingomis kryptimis, individualiai keliauti simboliniu miško keliu, kviečia asmeniškai patirti ir apmąstyti fotografijose rodomą vaizdinę medžiagą, primenančią per amžius išsaugotas, protėvių perduotas bendravimo, buvimo darnoje su gamta tradicijas. Meninė instaliacija, kaip priešprieša destruktyviai šiandienos gamybinei veiklai, siekia harmonizuoti šiuolaikinio žmogaus santykį su jį supančiu gamtos pasauliu.
“Miškan, būdavo eini – tai net akį veria;
Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria …”
A.Baranauskas
Parodos atidarymas 2010 m. sausio 6 d., 18 val. Paroda veiks iki sausio 30 d. Pamėnkalnio g. 1/13, Vilnius
