Šis dramatiškas grožis pasirodo tada, kai Mėnulis praeina tarp Žemės ir Saulės, visiškai užstoja Saulės diską ir dieną paverčia naktimi. Aplink Mėnulį buvo matyti ugninis žiedas.
Prasidėjęs virš Ramiojo vandenyno, užtemimas persikelė į šiaurinę Meksiką, po vidurdienio kirto JAV nuo Teksaso šiaurės rytų kryptimi iki Meino valstijos, paskui užkliudė pietryčių Kanadą ir baigėsi virš Šiaurės Atlanto.
Į siaurą užtemimo koridorių patenka tokie didieji miestai kaip Dalasas, Indianapolis, Bafalas ir Monrealis, kuriuose iš viso gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių.
Užtemimų medžiotojai atvyksta iš toli, kad galėtų atsidurti visiško užtemimo kelyje ir patirti tai, ką JAV kosmoso agentūra NASA vadina „kosmoso šedevru“.
„Užtemimai turi ypatingą jėgą. Jie priverčia žmones pajusti tam tikrą pagarbą mūsų visatos grožiui“, – neseniai spaudos konferencijoje sakė NASA vadovas Bilas Nelsonas.
Lietuvoje užtemimo nebus
Visiško Saulės užtemimo palydoviniais vaizdais pasidalino „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
„Šiuo metu anapus Atlanto vandenyno vyksta visiškas Saulės užtemimas. Pas mus nebus nė dalinio užtemimo, tačiau reiškinį galima stebėti tiek per online kameras, tiek pasijungus vaizdą iš palydovo“, – rašom „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
„Išties mistišką dvasią turintys reiškinys“, – priduriama.
Paskutinis saulės užtemimas JAV – 2017 metais, Kanadoje – 1979 metais
Pastarąjį kartą visiškas Saulės užtemimas JAV įvyko 2017 metų rugpjūtį, Meksikoje – 1991-aisiais, o Kanadoje – 1979 metais.
Po šio pirmadienio Šiaurės Amerikoje kitas užtemimas bus tik 2044 metais.
Tačiau orų prognozės nėra itin geros. JAV daugelyje regionų numatomi debesys, lietus ir audros, o geriausio vaizdo tikimasi šiaurės rytų valstijose.
Mokslininkai kartu su NASA taip pat pasiruošė stebėti, fiksuoti ir matuoti Saulės užtemimą naudodami lėktuvus ir oro balionus.
Pirmoji užtemimą 11.07 val. ryto (20.07 val. Grinvičo laiku) pamatė Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantė, pranešė NASA.
