Kaip matyti reportaže, paskutinis saulės apšviestas Mėnulio kraštelis už Žemės metamo šešėlio nyksta Kamčiatkoje. Nepaisant stingdančio šalčio, ankstyvą valandą stebėti šio reginio visame pasaulyje išsiruošė gausybė astronomijos entuziastų.
Paskutinį kartą 99 procentai mėnulio disko taip ilgai buvo užtemę prieš beveik 600 metų, kai Lietuvoje karaliavo Kazimieras I-asis Jogailaitis, o Johannesas Gutenbergas išrado spaudą. Šis užtemimas truko net pusketvirtos valandos.
Ryškiai raudona spalva mėnulis palengva nusidažė dėl vadinamojo Rayleigh’o sklaidos efekto. Žemės atmosferai išskaidžius mėnulį apšviečiančias Saulės šviesos bangas. Neatsitiktinai šis užtemimas pramintas „Kruvinuoju Mėnuliu“.
Įspūdingą reginį danguje sukūrusį užtemimą žmonės galėjo stebėti Japonijoje, Čilėje, Jungtinėse Valstijose. Jo nesimatė tik Afrikoje ir didžiojoje dalyje Europos šalių.
Kitą kartą ilgiau nei tris su puse valandos mėnulis taip užtems tikrai negreit. Kruvinąjį mėnulį žmonės pamatyti galės tik po beveik 650-ties metų.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.