Praėjusiais metais mano uošvė su vyru nutarė šventes sutikti pas kitą savo dukterį, ten lankė anūkus ir likusią šeimos dalį.
Per Kalėdas nesusitikome, bet jau tikrai nelikau nuskriaustas! Ką ten – man uošvė, su kuria ir taip mūsų bendravimas einasi sunkiai ir nepavydėtinai, ištaisė tokią dovaną, kad iki šiol negaliu pamiršti.
Kalėdų proga ji man padovanojo mitybos planą!
O čia normalu? Aš suprantu, kad turiu antsvorio ir gal daugeliui tai bado akis, tačiau jeigu jau nuspręsiu mesti svorį, tai tikrai rasiu būdų. Oi kokia bjauri užuomina iš uošvės – o paskui dar klausia, kodėl kai atvažiuoja nepasiūlau kavos.
Kur ten siūlysi, kai vien pamačius tą dovaną ir ją pačią, man užverda kraujas!
Atrodo ir išsilavinusi, ir inteligentė, bet elgiasi, kaip kokia nenuovoka. Jaučiuosi įžeistas ir manau, kad toks elgesys tikrai nederamas. Tai nejaugi man dabar jai padovanoti šluotą, kad susiprastų, jog reikėtų namus apsikuopti?
Autorius: skaitytojas Edvinas
