Socialinio tinklo „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje dalinamasi šypseną keliančiu vaizdo įrašu ir rašoma:
„2,5 naujienos. Ir visos jos geros. Pirma naujiena. Rezervatą aplankė tikrai retas paukštis – juodasis gandras. Rezervate neperi, nors tinkamų miškų, juodalksnynų, čia apstu. Į rezervatą jie užklysta tikrai retai. Tikrai pasisekė.
Antra naujiena. Po 2,5 metų vėl nufilmavome naują vadą šerniukų. Priminsime, kad prieš 1,5 metų visi rezervate buvę šernai iškeliavo į dausas paveikti afrikinio kiaulių maro. Ir štai praeitą vėlyvą rudenį atkeliavusios kitos šernės jau atsivedė čia jauniklius.
Nauja šių gyvūnų populiacija dar gana trapi ir nežinia kiek ir kaip ji išsilaikys. Maro virusas gana tvarus ir iš Lietuvos dar nepasitraukė“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ įraše.
Anksčiau TV3 žinioms ornitologas Darius Musteikis pasakojo, kad juodieji gandrai labai saugosi žmonių ir yra jautrūs garsams.
Juodųjų gandrų populiacija, sako ornitologas, auga, kad ir labai lėtai. Šiuo metu Lietuvoje gali gyventi ne daugiau keturių šimtų šios rūšies paukščių. Prieš dešimtmetį situacija buvo dar prastesnė.
„Iki 2013 metų situacija buvo prastesnė. Kadangi mažai kas lizdus prižiūrėjo, mažai kas darė dirbtinius lizdus, kurie gali atlaikyti iki pusės tonos svorio“, – pasakojo ornitologas.
Pamatyti juodąjį gandrą pavyksta retai
Pamatyti juodąjį gandrą – retai kam pavyksta. Ir tik tie, kurie žino kur yra lizdas, kaip elgtis prie jo, gali išvysti šį retą ir įspūdingą paukštį. Tokių sparnuočių Lietuvoje ne tik mažai, bet ir patys paukščiai visai netrokšta žmogaus draugijos.
„Juodieji gandrai yra labai slapukai, kurie bijo žmogaus, vengia žmogaus. Ir sakykime, negalima prie lizdų lankytis balandžio – gegužės mėnesį, kai jie yra išsiperėję. Nes netyčia užėjus tokį lizdą ir išgąsdinus patelę, ji gali lizdą trenkti ir nebeperi daugiau“, – įspėjo D. Musteikis.
Todėl juodieji gandrai ir renkasi lizdus, kurie yra toli nuo gyvenviečių, miško tankmėje, kur retai kas užklysta. Juodieji gandrai, kaip ir baltieji, išskrenda žiemoti į pietus. Į Lietuvos Raudonąją knygą šie sparnuočiai įrašyti prieš pusšimtį metų. Jie saugomi ir kitose Europos valstybėse.
Ornitologai mano, kad pagrindinė juodųjų gandrų populiacijos sumažėjimo priežastis – senų miškų ir medžių kirtimas.
