Per paskutinę parą ugniagesiai 36 kartus vyko gesinti degančios žolės, per paskutinę savaitę – 146 kartus, nuo šių metų pradžios – 251. Šie skaičiai, jau įrašyti į ugniagesių statistiką, tik patvirtina, kiek kartų šiemet jau teko gesinti gaisrų atvirose teritorijose.
Šiuo metu didžioji Lietuvos dalis dar uždengta sniegu, tačiau ugniagesiai jau vyksta gesinti degančių laukų ir pievų. Ypač tai aktualu Pamario regionui, kur sniegas paskutinę kovo savaitę laukuose jau nutirpo, nedaug jo beliko ir čionykščiuose miškuose. Tačiau sinoptikai įspėja, kad netrukus dar labiau atšils ir pavasaris užgrius visą likusią šalies dalį. Žinodami, kad tradiciškai žolės gaisrų ypač daug kyla pietrytinėje ir rytinėje šalies teritorijoje, galime tik įspėti, kad tokių gaisrų smarkiai padaugės
Tačiau žolės degintojai nesnaudžia jau ir dabar. Štai praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities ugniagesiai 91 kartą skubėjo gesinti padegtų laukų. 29 kartus degančią žolę gesino Tauragės apskrities gaisrininkai, 9 kartus – Kauno apskrities. Šiose apskrityse daugiausia ir išdegė laukų: Klaipėdos apskrityje per 224 hektarus, Tauragės – per 26 ha, Kauno – per 5 ha. Kitų apskričių ugniagesiai kol kas degančią žolę gesino tik po kelis kartus.
Deja, neatsakingas kai kurių gyventojų požiūris padaro daug žalos ne tik gamtai. Tai brangiai kainuoja ir šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, nes deginami degalai. Be to, šie gaisrai ypač sparčiai plinta, o greitai juos užgesinti yra labai sunku, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių automobiliams: jie klimpsta dirvose, lūžta, genda, o, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
Norime priminti, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai nuo 400 iki 1200 litų. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstanti litų.
Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
