Jau kitą vasarą Nemuno žemupyje pramoginė laivyba bus intensyvesnė. Tam turėtų pasitarnauti jau pastatytos ar baigiamos statyti naujos prieplaukos Uostadvaryje, Šilutėje ir Drevernoje.
Dreverniškiai, likvidavus tarybinį ūkį ir sunaikinus milžiniškus ančių auginimo kompleksus, beveik du dešimtmečius gyveno visų užmiršti. Vieni vertėsi žvejyba, kiti - augino gyvulius. Daugiausia pasiekė ūkininkas Petras Vasiliauskas, kuris įkūrė didžiausią šalyje sėklinių bulvių ūkį.
Tik prieš kelerius metus rekonstravus pokaryje asfaltuotą ir ilgai neremontuotą kelią nuo Priekulės, o šį rudenį pabaigus statyti prieplauką, miestelis pradėjo atgimti.
Nors Drevernoje kol kas tėra vienintelė kaimo turizmo sodyba, tačiau potencialas plėsti čia yra didžiulis. Ant greta tyvuliuojančių Kuršių marių kranto statomi prabangūs turtingų klaipėdiškių namai. Pastačius čia prieplauką tikimasi pritraukti daugiau turistų, pramoginiais laivais plaukiojančių po Kuršių marias ir Nemuno deltą. Jau pradėti sudarinėti ir nauji, pro Dreverną einantys maršrutai.
Baigiama pastatyti Drevernos prieplauka bus didžiausia Kuršių mariose. Ji turėtų pradėti funkcionuoti dar šiemet.
Trūksta gylio.
Prie ką tik baigtos statyti 260 metrų ilgio krantinės įrengta 70 vietų jachtoms ir pramoginiams laivams švartuotis. Vandens turistų ir vietos laivelių savininkų reikmėms prieplaukoje pastatytas elingas, slipas, kranas, šalia įrengta erdvi automobilių aikštelė. Be esamo elingo pastato projekte numatyti dar trys galimi statiniai - administracinis, viešbutis-kavinė, suvenyrų parduotuvė.
Prieplauką projektavo bendrovės „Neoforma“ architektų grupė. Jos vadovas Lauras Ruseckas sako, jog jaukus šiuolaikiškos prieplaukos modelis kurtas remiantis skandinavų patirtimi, kur pakrančių laivyba turi senas tradicijas ir beveik kiekviename pajūrio miestelyje klesti maži uosteliai. „Drevernos prieplauka - pirmoji Klaipėdos rajone. Jų pamaryje galėtų būti ir daugiau, tačiau Lietuvos įstatymai griežtai saugo pakrantes nuo bet kokios žmogaus veiklos - ūkinės, komercinės ar net rekreacinės. Pastatyti naują prieplauką prie Kuršių marių šiandien Lietuvoje praktiškai neįmanoma, nebent rekonstruoti ir išplėtoti kadaise jau buvusią infrastruktūrą. Tai, be abejo, stabdo investicijas į vandens turizmo plėtrą“, - sako architektas.
Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojos Aldonos Balčikonienės teigimu, kad Drevernos prieplauka sėkmingai funkcionuotų ir pritrauktų kuo daugiau laivų, dar reikės papildomų investicijų įplaukos kanalui pagilinti.
„Gylis prie krantinės šiuo metu yra 1,8 metro, tačiau prieigose yra ir seklesnių vietų, kurias reikia išvalyti tam, kad būtų galima priimti didesnės grimzlės, ne tik plokščiadugnius laivus. Išplaukimas į marias gana sudėtingas, reikėtų paženklinti farvaterį, gylis kai kur yra tik 80 cm“, - sakė A. Balčikonienė.
Atgims ir Šilutė
Rugsėjo pradžioje nauja prieplauka atidaryta ir Uostadvaryje, esančiame Rusnės saloje, taip pat baigiamas rekonstruoti Šilutės uostas. Su šiuo objektu taip pat siejamos didelės viltys.
„Vokietijos piliečiams, atvykusiems į Nidą ir norintiems aplankyti Šilutę, tenka arba naviguoti primityviomis laivybos priemonėmis, arba važiuoti pro Klaipėdą automobiliais. Sutvarkius Uostadvarį, o ateityje ir Šilutės uostą, atsirastų galimybė čia atplaukti laivais. Taip būtų sujungtos dvi kurortinės zonos, pamarys ir Neringa, kurios taptų dar patrauklesnės turistams“, - planuoja Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
Šilutėje jau baigiamos tvarkyti krantinės, jos pailgintos apie 200 metrų. Abiejose uosto pusėse jau įrengti inžineriniai tinklai. Išvalyta ir pagilinta uosto akvatorija. Iki darbų pradžios gylis uoste tesiekė vos metrą ar pusantro, o dabar jau yra 2-2,5 m. Be kitokio „turto“, iš vandens statybininkai ištraukė ir kalnus senutėlių padangų, kurios buvo naudojamos laivams švartuotis.
Kanalas užmirštas
Nepaisant to, laivybos Vilhelmo kanalu, XX a. pradžioje sujungusio Tilžę, Šilutę ir Klaipėdą, atnaujinti neketinama.
Nors kanalas ir yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, tačiau dabar neeksploatuojamas, nes yra izoliuotas nuo kitų vidaus vandenų kelių. 1999-2000 metais atlikti Karaliaus Vilhelmo kanalo batimetriniai matavimai nuo Lankupių šliuzo iki Klaipėdos vandenvietės parodė, kad kanale yra daugiau nei 2 m gylio, kuris tenkintų laivybos poreikius.
Kanalą sujungus su Kuršių mariomis ties Klaipėda, laivybai atsivertų didesnės galimybės ir šis vandens kelias taptų kur kas patrauklesnis vidaus vandenų kelių naudotojams.
1,5 km ilgio kanalo iškasimas ir farvaterio Kuršių mariose įrengimas galėtų kainuoti apie 3 mln. litų. Jeigu paaiškėtų, kad kanale reikia įrengti šliuzą, jo statyba kainuotų apie 2,5 mln. litų.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko manymu, šie projektai neatmestini, tačiau dėl didelio lėšų poreikio nukišti į giliausius stalčius.
Mindaugas MILINIS
