86 metų ūkininkas Justo‘as Gallego‘as Martinezas jau 50 metų stato didelę katedrą Madrido priemiestyje, neturėdamas jokių architektūros žinių ar statybos patirties, rašo odditycentral.com.
Pamačius katedros pastatą, kuris siekia 40 metrų, net nepatikėtum, kad jis statomas vieno žmogaus pastangomis. Bažnyčia turi didelį kupolą ir aukštus bokštus. Toks žmogaus pasišventimas bažnyčios statybai parodo, kiek žmogus gali pasiekti vardan kilnių tikslų. J. G. Martinezas visa tai darė vedamas savo stipraus tikėjimo ir meilės Dievui. Jo motina buvo labai pamaldi, todėl jis augo labai krikščioniškoje aplinkoje, dėl ko jis savo gyvenimą paskyrė bažnyčios statyboms.
Po ūkininko ir matadoro darbo, J. G. Martinezas prisijungė prie Trapistų vienuolyno, kur jis praleido aštuonerius metus kaip vienuolis. 1961 metais jis buvo priverstas palikti vienuolyną, nes susirgo tuberkulioze. Jis sau prižadėjo, kad jeigu įveiks ligą pastatys koplyčią Šv. Mergelės Marijos Apreiškimo garbei. Jis sėkmingai pasveiko ir prieš 50 metų pradėjo vykdyti savo pažadą.
Daugelis žmonių manė, kad J. G. Martinezas tiesiog išprotėjo, tačiau jis nekreipė dėmesio į tokias aplinkinių replikas. Vyras neturėjo jokių brėžinių ar reikalingų medžiagų statyboms, tačiau jis pasitikėjo savo krikščionišku tikėjimu ir tikėjo, kad viskas jam seksis gerai.
J. G. Martinezas rinko įvairius nebenaudojamus kasdienius dalykus ir statybinius likučius iš aplinkinių statybos įmonių. Bažnyčios kolonos yra padarytos iš tuščių naftos talpyklų, o vieno kupolo stogelis – iš maisto tiūbelių. Kaip teigia J. G. Martinezas, bažnyčia buvo statyta pagal Šv. Petro baziliką Vatikane, tačiau turi keletą elementų iš Baltųjų rūmų, įvairių viduramžių pilių ir Madrido bažnyčių.
Didžiąją dalį statybos vyras atliko pats, tačiau kartais sulaukia pagalbos iš savo šešių sūnėnų ir savanorių. J. G. Martinezas stengiasi užbaigti statybas kuo greičiau, kad spėtų pamatyti savo šedevrą, tačiau darbo dar yra nemažai. Nors bažnyčios išorė beveik baigta, dar liko nudažyti tūkstančius langų, užbaigti centrinį kupolą, įrengti grindis ir užbaigti spiralinius laiptus. Vyras supranta, kad jis gali nespėti pamatyti statybų pabaigos, tačiau jis džiaugiasi, kad Dievas jam suteikė jėgų tokioms statyboms.
Bažnyčios statybos neturi oficialaus leidimo, tačiau miesto valdžia kol kas toleruoja tokias statybas. J. G. Martinezo istorija greitai plinta internete, todėl jis sulaukia vis daugiau turistų.
